V GAVĖNIOS SAVAITĖ 
PENKTADIENIS (_KV) (p. 213)

Pirmasis skaitinys Jer 20, 10–13 

Su manim yra Viešpats lyg galingas gynėjas 

Skaitinys iš pranašo Jeremijo knygos. 

Girdžiu minioje šnabždant: „Klaikas visur! Įskųskite jį! Įskųskime jį!“ Juk visi mano {tariami} bičiuliai laukia, kad padaryčiau klaidingą žingsnį. „Galbūt jis įsipainios į pinkles, tada jis bus mūsų rankose, galėsime jam atsikeršyti!“ 

Bet Viešpats su manimi tarsi galingas gynėjas, todėl mano persekiotojai suklups, jie nelaimės. Baisi gėda juos lydės, nes jiems negali pavykti! Vien amžiną, nepraeinančią negarbę užsitraukė. 

Galybių Viešpatie, tu ištiri teisųjį, tu permatai jausmus ir širdį, leisk man matyti, kaip jiems atkeršysi, nes tau patikėjau savąją bėdą. 

Giedokite Viešpačiui, šlovinkite Viešpatį, nes jis išgelbėjo vargšo gyvybę iš nedorėlių rankų! 

Tai Dievo žodis.

Atliepiamoji psalmė Ps 17 (18), 2–3a. 3bc–4. 5–6. 7 (P.: plg. 7) 

P. Sielvarte Viešpaties šaukiausi,
ir mane jis išklausė. 

„Myliu tave, Viešpatie, mano stiprybe! † 
Viešpatie, uola manoji, * 
mano tvirtove, gelbėtojau mano! – P. 

Mano Dieve, prieglobsti mano, kur atrandu pastogę, * 
mano skyde, mano išganymo jėga, mano tvirtove!“ 
Viešpaties šlovingojo šaukiausi * 
ir buvau išgelbėtas nuo visų savo priešų. – P. 

Supančiojo mane mirties grandinės, * 
pražūtingieji srautai skandino. 
Šeolo virvės mane apraizgė, * 
pinklės mirties apipynė. – P. 

Sielvarto prispaustas Viešpaties šaukiausi, * 
prašiau savąjį Dievą pagalbos. 
Savo Šventykloje jis išgirdo mano balsą, * 
pasiekė jo ausis mano pagalbos šauksmas. – P. 

Posmelis prieš Evangeliją Plg. Jn 6, 63c. 68c 

Viešpatie, tavo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas.
Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius! 

Evangelija Jn 10, 31–42 

Jie mėgino jį suimti, bet jis išsprūdo jiems iš rankų 

Iš šventosios Evangelijos pagal Joną. 

Anuo metu žydai stvėrėsi akmenų, norėdami Jėzų užmušti. O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“ 

Žydai jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu.“ 

Jėzus atsakė: „Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: Aš tariau: jūs esat dievai!? Taigi [Įstatymas] vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas. Kaip tad jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin: ‘Tu piktžodžiauji’, kai jis pareiškė: Aš – Dievo Sūnus!’? Jei aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite manimi! O jeigu darau ir manimi netikite, – tikėkite darbais, kad pažintumėte ir suprastumėte, jog Tėvas manyje ir aš jame.“ 

Jie dar kartą mėgino jį suimti, bet jis ištrūko jiems iš rankų. Jėzus vėl pasitraukė anapus jordano, kur pradžioje Jonas buvo krikštijęs, ir apsistojo tenai. Daugelis ėjo pas jį ir kalbėjo: „Jonas, tiesa, nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis pasakė apie šitą žmogų, buvo teisybė.“ Ir daugelis įtikėjo jį tame krašte. 

Tai Viešpaties žodis.


Šiuos skaitinius galima imti bet kurią šios savaitės dieną, ypač B ir C metais, kada V gavėnios sekmadienį evangelija apie Lozorių nebuvo skaitoma. 


Sena KV, p. 206.