Dan 3, 14–20. 49–50. 91–92. 95 Pasiuntė angelą ir išgelbėjo savo tarnus
Skaitinys iš pranašo Danielio knygos.
Anomis dienomis karalius Nebukadnezaras paklausė: „Ar tai tiesa, Šadrachai, Mešachai ir Abed-Negai, kad jūs netarnaujate mano dievams ir negarbinate auksinės statulos, kurią aš pastačiau? Taigi dabar, jei esate pasiruošę, kai išgirsite garsą rago, dūdos, lyros, citros, arfos, būgno ar bet kokio kito muzikos instrumento, turite parpulti ir pagarbinti mano padarytą statulą. O jei nepagarbinsite, būsite tuojau pat įmesti į krosnį, plieskiančią ugnimi. Kas yra tas Dievas, kuris gali išgelbėti jus iš mano rankų?“
Šadrachas, Mešachas ir Abed-Negas atsakė karaliui: „O Nebukadnezarai, šiuo atveju mums gintis prieš tave nereikia. Jei mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali mus išgelbėti iš ugnimi plieskiančios krosnies ir tavo rankos, o karaliau, teišgelbsti jis mus. Bet jeigu ne, o karaliau, tebūna tau žinoma, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią tu pastatei, negarbinsime.“
Nebukadnezaras taip įtūžo iš pykčio ant Šadracho, Mešacho bei Abed-Nego, kad net jo veido išraiška persimainė, ir liepė prikūrenti krosnį septynis kartus karščiau, negu paprastai buvo kūrenama. O keliems savo kariuomenės galiūnams liepė surišti Šadrachą, Mešachą ir Abed-Negą ir įmesti juos į ugnimi plieskiančią krosnį.
Bet Viešpaties angelas nužengė į krosnį, išstūmė plieskiančią ugnį iš krosnies ir padarė krosnies vidų, tarsi jame būtų pūtęs vėsa dvelkiantis vėjelis. Ugnis jų visai nelietė, – neužgavo ir net jų nevargino.
Karalius Nebukadnezaras buvo nustebintas. Jis skubiai pakilo ir kreipėsi į savo patarėjus, klausdamas: „Argi ne tris vyrus įmetėme į ugnį surištus?“ Jie atsakė karaliui: „Taip, tikrai, o karaliau!“ – „Bet, – atkirto karalius, – aš matau keturis palaidus vyrus vaikščiojančius ugnies liepsnose. Jie visiškai nepaliesti! O tas ketvirtasis atrodo lyg dieviška būtybė!“
Nebukadnezaras pasakė: „Tebūna pašlovintas Šadracho, Mešacho ir Abed-Nego Dievas! Jis atsiuntė savo angelą ir išgelbėjo savo tarnus, kurie juo pasitikėjo! Jie nepakluso karaliaus įsakui ir sutiko verčiau atiduoti savo kūnus, negu kokiam kitam dievui tarnauti ir jį garbinti, išskyrus jų pačių Dievą.“
Tai Dievo žodis.
Dan 3, 52. 53. 54. 55. 56 (P.: 52b) P. Didžiai vertas garbės ir šlovės per amžius.
Pašlovintas esi, Viešpatie, mūsų tėvų Dieve, †
šlovinamas tavo garbingas, šventas vardas. – P.
Šlovinamas esi savo šventoje garbės Šventykloj. – P.
Šlovinamas esi savo Karalystės soste. – P.
Šlovinamas esi, kuris žvilgsniu gelmes matuoji †
nuo savo sosto virš kerubų. – P.
Šlovinamas esi dangaus skliauto aukštybėj. – P.
Plg. Lk 8, 15 Palaiminti, kurie Dievo žodį
išsaugo taurioje ir geroje širdyje
ir duoda vaisių kantrumu.
Jn 8, 31–42 Jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“
Jie atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?“
Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. Bet vergas ne amžinai namuose lieka, tik sūnus lieka ten amžiams. Jei tad Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi. Aš žinau, kad jūs Abraomo vaikai. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodis netarpsta jumyse. Aš kalbu, ką esu matęs pas Tėvą. O jūs darote, ką girdėjote iš savojo tėvo.“
Jie atsikirto: „Mūsų tėvas Abraomas!“
Bet Jėzus tęsė toliau: „Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte jo darbus. Deja, jūs norite nužudyti mane – žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė! Jūs darote savojo tėvo darbus.“
Jie atšovė: „Mes nesame pavainikiai ir turime vieną Tėvą – Dievą.“
O Jėzus kalbėjo toliau: „Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes aš iš Dievo išėjau ir čion atėjau. Aš gi ne savo valia esu atėjęs, bet jis yra mane siuntęs.“
Tai Viešpaties žodis.
Šiuos skaitinius galima imti bet kurią šios savaitės dieną, ypač B ir C metais, kada V gavėnios sekmadienį evangelija apie Lozorių nebuvo skaitoma.