IV VELYKŲ SAVAITĖ 
ANTRADIENIS (_KV) (p. 284)

Pirmasis skaitinys Apd 11, 19–26 

Kreipėsi ir į graikus, skelbdami Gerąją Naujieną
apie Viešpatį Jėzų 

Skaitinys iš Apaštalų darbų. 

Anomis dienomis išblaškytieji persekiojimo, kilusio dėl Stepono, nukeliavo į finikiją, Kiprą ir Antiochiją. Jie skelbė žodį vien tiktai žydams. Kai kurie iš jų, būtent kipriečiai ir kireniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi ir į graikus, skelbdami Gerąją Naujieną apie Viešpatį Jėzų. Viešpaties ranka buvo su jais: didelis žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį. 

Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės Bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją. Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino visus iš tikros širdies likti ištikimus Viešpačiui. Mat jis buvo geras vyras, kupinas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Taip Viešpačiui prisidėjo nemažas būrys. 

Barnabas dar nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus. Radęs atsivedė jį Antiochijon. Jiedu abu ištisus metus darbavosi Bažnyčioje ir išmokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius „krikščionimis“. 

Tai Dievo žodis.

Atliepiamoji psalmė  Ps 86 (87), 1–3. 4–5. 6–7
(P.: Ps 116 (117) 1a)  

P. Šlovinkite Viešpatį, visos tautos!  

Arba: Aleliuja.

Ant šventojo kalno stovi jo įkurtas miestas; † 
Viešpats Ziono vartus labiau pamilo * 
negu kitas buveines Jokūbo žemėj. 
Klausykis, Dievo mieste, nuostabiųjų dalykų, * 
kuriuos jis apie tave byloja: – P. 

„Tarp tų, kurie mane pripažįsta, * 
įrašysiu Rahabą ir Babiloną;
Filistijos, Tyro bei Kušo žmones * 
tarp Jeruzalės gyventojų skaičiuosiu.“ 
Bus kalbama apie Zioną: † 
„Visos tautos jame užgimusios, * 
nes pats Aukščiausiasis jį įkūrė.“  – P. 

Viešpats įrašys tautų knygoj: * 
„Ši tauta tenai gimė.“ 
Ir giedos visi, šokdami iškilmių šokį: * 
„Tavyje mano šaknys.“ – P. 

Posmelis prieš Evangeliją Jn 10, 27 

P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, –
sako Viešpats; –
aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. –
P. Aleliuja. 

Evangelija Jn 10, 22–30 

Aš ir Tėvas esame viena 

Iš šventosios Evangelijos pagal Joną. 

Jeruzalėje buvo šventyklos pašventinimo iškilmė. Buvo žiema. Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę. Ten jį apspito žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!“

Jėzus jiems atsakė: „Aš jums pasakiau, tik jūs netikite. Mano darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane. Bet jūs netikite, nes jūs – ne manosios avys.

Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. 

Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos. Aš ir Tėvas esame viena.“ 

Tai Viešpaties žodis.


Sena KV, p. 247.