Šiuos skaitinius galima imti bet kurią šios savaitės dieną, ypač B ir C metais, kada IV gavėnios sekmadienį evangelija apie neregio išgydymą nebuvo skaitoma.
Mch 7, 7–9 Nors aš patekęs į tamsą, bet mano šviesa yra Viešpats
Skaitinys iš pranašo Michėjo knygos.
Aš žvelgsiu į Viešpatį, dėsiu viltį į savo išganymo Dievą, – išklausys mane mano Dievas!
Mano prieše, nedžiūgauk dėl mano nelaimės, nors ir parpuoliau, vėl atsikelsiu, nors ir sėdžiu tamsybėje, Viešpats mano šviesa.
Kadangi jam nusidėjau, todėl turiu pakelti Viešpaties įniršimą, kol jis apgins mano bylą ir grąžins man teisingumą. Jis išves mane į šviesą, – regėsiu jo teisumą.
Tai Dievo žodis.
Ps 26 (27), 1. 7–8. 9. 13–14 (P.: 1a) P. Viešpats – mano šviesa ir pagalba.
Viešpats – mano šviesa ir pagalba, *
ko gi turėčiau bijotis?
Viešpats – mano gyvenimo tvirtovė, *
prieš ką turėčiau drebėti? – P.
Viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuosi, *
būk man maloningas, mane išklausyki!
Mano širdis man kalba: „Jo veido ieškoki!“ *
Tavo, Viešpatie, veido aš ieškau! – P.
Nuo manęs savo veido neslėpki, *
supykęs neatstumk savo tarno.
Tu buvai man pagalba, – manęs neatmeski, *
neapleiski, Dieve, Gelbėtojau mano. – P.
Tikiu, kad patirsiu Viešpaties gerumą *
gyvųjų pasauly.
Pasitikėk Viešpačiu ir būk ištvermingas! *
Turėki drąsos ir Viešpačiu pasikliauki! – P.
Jn 8, 12b Aš – pasaulio šviesa, – sako Viešpats; –
kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą.
Jn 9, 1–41 Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu, eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.
Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“
Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.
Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena. Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis. Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“
Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“ („Siloamas“ reiškia „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.
Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus.“ O jis atsakė: „Taip, tai aš“.
Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“
Jis išpasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamą nusiprausti.’ Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau.“ Jie vėl klausė: „Kur jisai?“ Šis atsakė: „Nežinau.“
Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu.“
Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo.“ O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutarė. Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas.“
Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“ Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas. O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegu kalba už save.“ Tėvai šitaip pasakė, bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išmestas iš sinagogos. Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį.“
Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis.“ Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu.“ Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“ Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“
Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai. Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome.“
Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis! Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Jis išklauso tik savo garbintojus, kurie vykdo jo valią. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti.“
Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk.
Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba.“ Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir parpuolęs pagarbino jį.
O Jėzus prabilo: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų.“ Prie jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“ Jėzus atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet štai jūs sakote: ‘Mes neakli!’ – Taigi jūs kalti.“
Tai Viešpaties žodis.