Iš 32, 7–14 Susilaikyk nuo blogybės, kurią savo tautai norėjai daryti
Skaitinys iš Išėjimo knygos.
Anomis dienomis Viešpats tarė Mozei: „Skubėk tuojau pat žemyn! Tavo tauta, kurią išvedei iš Egipto žemės, nedorai pasielgė. Jie suskubo pasukti iš kelio, kuriuo eiti buvau jiems įsakęs, nusiliejo sau veršį ir jam aukoja, sakydami: ‘Izraeli, šis yra tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės!’“
Viešpats kalbėjo Mozei: „Matau, kad ši tauta yra kietasprandė. Todėl dabar palik mane vieną, kad mano įniršis ant jų įsiliepsnotų ir juos sunaikinčiau, o iš tavęs padaryčiau didelę tautą.“
Bet Mozė maldavo Viešpatį, savo Dievą, ir sakė: „O Viešpatie, kam gi dega tavo įniršis ant tautos, kurią išvedei iš Egipto žemės didžia jėga ir galinga ranka? Kam gi egiptiečiai turėtų sakyti: ‘Pikto siekdamas jis išvedė juos, tik išžudyti juos kalnuose ir išnaikinti nuo žemės veido’? Atsigręžk nuo savo degančio įniršio, pasigailėk ir nesiųsk nelaimės savo tautai. Atsimink Abraomą, Izaoką ir Izraelį, savo tarnus, kaip tu jiems prisiekei pačiu savimi, sakydamas: ‘Padauginsiu jūsų palikuonis kaip dangaus žvaigždes ir visą šį kraštą, kurį pažadėjau, duosiu jūsų palikuonims, ir jie paveldės jį amžinai’.“ Viešpats pasigailėjo ir nesiuntė nelaimės, kuria buvo grasinęs savo tautai.
Tai Dievo žodis.
Ps 105 (106), 19–20. 21–22. 23 (P.: 4a) P. Viešpatie, atsimink mus, kai padedi savo tautai.
Prie Horebo pasidirbo jie veršį *
ir garbino nuliedintą stabą,
iškeitė Dievo garbę *
į žolę ėdančio jaučio paveikslą. – P.
Užmiršo jie Dievą – Gelbėtoją savo, *
padariusį Egipte didžių dalykų.
Kokių nuostabių darbų jis padarė Hamo žemėj! *
Kokių baisulingų prie Nendrių jūros! – P.
Jis būtų juos sunaikinęs, †
jei Mozė – jo išrinktasis – nebūtų užstojęs *
ir nukreipęs nuo jų Dievo pykčio. – P.
Plg. Jn 3, 16 Dievas taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo viengimį Sūnų.
Kiekvienas, kuris jį tiki, turi amžinąjį gyvenimą.
Jn 5, 31–47 Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus žydams tarė:
„Jei tik aš pats apie save liudyčiau, mano liudijimas nebūtų tikras. Bet apie mane liudija kitas, ir aš žinau jo liudijimą apie mane esant tikrą.
Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną, ir jis paliudijo tiesą. Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad jūs būtumėte išgelbėti. Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti.
Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas, – patys darbai, kuriuos aš darau, – liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas. Taip! Mane pasiuntęs Tėvas paliudijo apie mane. Bet jūs niekad nesate girdėję jo balso nei regėję jo veido, ir jo žodis jumyse nesilaiko, nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs.
Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija už mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą.
Garbės iš žmonių aš nepriimu. Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės. Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savuoju vardu, tą jūs priimtumėte. Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote.
Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję. Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane. Kadangi jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“
Tai Viešpaties žodis.
Šiuos skaitinius galima imti bet kurią šios savaitės dieną, ypač B ir C metais, kada IV gavėnios sekmadienį evangelija apie neregio išgydymą nebuvo skaitoma.