Iz 65, 17–21 Daugiau nesigirdės verksmo ir dejonės
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Štai ką sako Viešpats:
„Štai aš jau kuriu naują dangų ir naują žemę. O to, kas buvo, niekas neatsimins, nei į galvą niekam nebeateis.
Džiaukitės ir linksminkitės amžinai tuo, ką aš kuriu. Štai aš kuriu Jeruzalę ‘Džiaugsmu’, o jos žmones – ‘linksmybe’. Aš džiaugsiuosi Jeruzalėje ir linksminsiuosi savo tautoje. Nebebus joje girdėti graudaus verksmo nei gailių dejonių.
Nebebus joje naujagimio, kuris tegyventų vos kelias dienas, ir senuko, kuris nesulauktų žilo amžiaus. Kas šimto metų mirs, bus tik jaunu laikomas, o kas šimto metų nesulauks, tą laikys prakeiktu. Statysis namus ir patys juose gyvens, ir vynuogynus veis, ir patys valgys jų vaisius.“
Tai Dievo žodis.
Ps 29 (30), 2 ir 4. 5–6. 11–12a
ir 13b (P.: 2a) P. Aukštinsiu, Viešpatie, tavo didybę,
nes tu mane apgynei.
Aukštinsiu, Viešpatie, tavo didybę, nes tu mane apgynei, *
neleidai džiūgauti mano priešams.
Viešpatie, tu išgelbėjai mano gyvastį iš Šeolo, – †
iš mirties nasrų mane tu ištraukei, *
nors buvau su visais pakeliui aš į Duobę. – P.
Giedokite Viešpačiui šlovę, jo ištikimieji, *
dėkokite jam prisiminę, koks jisai šventas!
Jo įniršis tęsias tik mirksnį, *
o visą gyvenimą – jo gerumas.
Ašaros gali lietis per naktį, *
bet su aušra sugrįžta džiaugsmas. – P.
Išgirsk mane, Viešpatie, būk maloningas! *
Viešpatie, tu man padėki!
Tu mano raudą pavertei į džiaugsmą, †
Viešpatie, tu esi mano Dievas, – *
tau dėkosiu per amžius! – P.
Plg. Am 5, 14 Ieškokite gero, o ne pikto, kad būtumėte gyvi.
Ir Viešpats bus su jumis.
Jn 4, 43–54 Eik, tavo sūnus gyvas!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus išvyko iš Samarijos į Galilėją. Pats Jėzus buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje.“ Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai pagarbiai jį priėmė, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tas šventes.
Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį ir maldavo eiti ir išgydyti marinamą jo sūnų. Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite.“
O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė.“ Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir iškeliavo.
Pareinantį pasitiko jį tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas. Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis.“ Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas.“ Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.
Tai buvo antras ženklas, kurį Jėzus padarė sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.
Tai Viešpaties žodis.
Šiuos skaitinius galima imti bet kurią šios savaitės dieną, ypač B ir C metais, kada IV gavėnios sekmadienį evangelija apie neregio išgydymą nebuvo skaitoma.