Oz 14, 2–10 Niekad nebesakysime savo rankų dirbiniui: „Mūsų Dieve“
Skaitinys iš pranašo Ozėjo knygos.
Štai ką sako Viešpats:
„Grįžk, Izraeli, pas Viešpatį, savo Dievą, nes tu sukniubai per savo kaltę. Pasiimkite su savimi žodžius ir sugrįžkite pas Viešpatį. Sakykite jam: „Atleisk visas kaltes, priimk, kas gera, ir mes tau aukosime savo lūpų vaisių. Asirija mūsų neišgelbės, ant žirgų mes nebesėsime, savo rankų darbams daugiau nebesakysime: ‘Mūsų Dievas’. Tu parodai našlaičiui gailestingumo.“
Pagydysiu jų neištikimybę, mylėsiu juos visa širdimi, nes mano įniršis nuo jų nusigręžė. Izraeliui būsiu lyg rasa, – jis žydės kaip lelija, įleis šaknis kaip Libano {kedrų}. Skleisis jo atžalos, jo grožybė bus kaip alyvmedžio, o kvapnumas kaip Libano.
Vėl jie gyvens mano paunksnėje, vėl augins javus; žydės jie kaip vynmedis, kvepės kaip Libano vynas. Efraimai, ką aš turiu bendra su stabais? Tai aš, kuris išklauso ir rūpinasi tavimi. Aš esu lyg amžinai žaliuojantis kiparisas, tavo ištikimybė ateina iš manęs.
Kas yra išmintingas, tesvarsto šiuos dalykus, kas yra protingas, juos težino. Tiesūs Viešpaties keliai, jais teisieji eina, o nusidėjėliai juose suklumpa.“
Tai Dievo žodis.
Ps 80 (81), 6c–8a. 8bc–9. 10–11ab.
14 ir 17 (P.: plg. 11 ir 9a) P. Aš esu Viešpats, tavo Dievas.
Klausyk mano balso!
Girdžiu balsą, kurio nepažinojau: †
„Nuo tavo pečių aš nuėmiau naštą, *
išlaisvinau rankas nuo pintinės.
Sielvarte manęs tu šaukeisi, *
ir aš tave išgelbėjau. – P.
Nematomas griaustiniu tau bylojau; *
išbandžiau prie Meribos šaltinių. –
Klausykis, mano tauta, tave aš įspėju! *
O Izraeli, kad tu manęs paklausytum! – P.
Neturėsi jokio kito dievo, *
prieš svetimą dievą kniūbsčias nepulsi!
Aš esu Viešpats, tavo Dievas, *
kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. – P.
O, kad mano tauta manęs paklausytų, *
kad eitų mano keliais Izraelis!
Savuosius brandžiausiais kviečiais maitinčiau, *
uolų medumi juos pradžiuginčiau.“ – P.
Mt 4, 17 Atsiverskite, – sako Viešpats, –
nes čia pat Dangaus Karalystė!
Mk 12, 28b–34 Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats;
tad mylėk jį
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu vienas Rašto aiškintojas priėjo prie Jėzaus ir paklausė jį: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“
Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Antrasis: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu.“
Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas.“
Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo Karalystės!“ Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.
Tai Viešpaties žodis.
Šiuos skaitinius galima imti bet kurią šios savaitės dieną, ypač B ir C metais, kada III gavėnios sekmadienį Evangelija apie samarietę nebuvo skaitoma.