Po gruodžio 16 d. skaitiniai p. 54 ir toliau.
Iz 54, 1–10 Kaip pamestą moterį tave šaukia Viešpats
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
„Džiaukis, bevaike, niekad negimdžiusi! Krykštauk ir ratuok, gimdymo skausmuose negulėjusi! Juk pamestoji turi daugiau vaikų, negu turinti vyrą“, – sako Viešpats. Praplatink savo palapinės aikštę, ištempk savo pastogės uždangas nešykštėdama, pailgink palapinės virves, tvirtai įkalk kuolus! Prasiplėsi tu į dešinę ir į kairę, – tavo palikuonys užvaldys tautas ir įsikurs apleistuose miestuose.
Nebijok, nebūsi sugėdinta, nerausk iš kuklumo, nepateksi į nemalonę. Savo jaunystės gėdą pamirši ir nebeprisiminsi našlystės negarbės, nes tavasis vyras – tavo Kūrėjas: „Galybių Viešpats“ jo vardas. Tavasis Atpirkėjas – Izraelio Šventasis, – vadinasi jis „Dievas visos žemės“.
Viešpats šaukia tave atgal kaip nelaimingą ir pamestą žmoną. „Ar gali vyras atmesti jaunystėje pamiltą žmoną?“ – sako tavasis Dievas. „Trumpai valandėlei palikau aš tave, bet su didele meile vėl aš tave pasiimsiu. Ūmai supykęs, valandėlę slėpiau nuo tavęs savo veidą, bet amžina meile tavęs pagailėjau“, – sako Viešpats, tavasis Atpirkėjas.
„Ir dabar elgiuosi kaip Nojaus dienomis: kaip tuomet prisiekiau, jog Nojaus vandenys niekad daugiau nebetvindys žemės, taip dabar prisiekiau ant tavęs nebepykti nei tau nebepriekaištauti. Nors kalnai imtų kilnotis ir kalvos svirduliuoti, tačiau manoji meilė niekada nuo tavęs nesitrauks, manoji ramybės sandora nesusvyruos“, – sako Viešpats, Tas, kuris tavęs pagailėjo.
Tai Dievo žodis.
Ps 29 (30), 2 ir 4. 5–6.
11–12a ir 13b (P.: 2a). P. Aukštinsiu, Viešpatie, tavo didybę,
nes tu mane apgynei.
Aukštinsiu, Viešpatie, tavo didybę, nes tu mane apgynei, *
neleidai džiūgauti mano priešams.
Viešpatie, tu išgelbėjai mano gyvastį iš Šeolo, – †
iš mirties nasrų mane tu ištraukei, *
nors buvau su visais pakeliui aš į Duobę. – P.
Giedokite Viešpačiui šlovę, jo ištikimieji, *
dėkokite jam prisiminę, koks jisai šventas!
Jo įniršis tęsias tik mirksnį, *
o visą gyvenimą – jo gerumas. Ašaros gali lietis per naktį, *
bet su aušra sugrįžta džiaugsmas. – P.
Išgirsk mane, Viešpatie, būk maloningas! *
Viešpatie, tu man padėki!
Tu mano raudą pavertei į džiaugsmą, †
Viešpatie, tu esi mano Dievas, – *
tau dėkosiu per amžius! – P.
Lk 3, 4. 6 P. Aleliuja. – Taisykite Viešpačiui kelią!
Ištiesinkite jam takus!
Visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą. –
P. Aleliuja.
Lk 7, 24–30 Jonas yra pasiuntinys, kuris tiesia Viešpačiui kelią
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Jono pasiuntiniams nuėjus, Jėzus pradėjo kalbėti minioms apie Joną:
„Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės? O ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Aure tie, kurie ištaigingai vilki ir prabangiai gyvena, yra karaliaus rūmuose. Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir daugiau negu pranašo. Jis yra tasai, apie kurį parašyta: ‘Štai aš siunčiu pirm tavęs savo pasiuntinį, ir jis nuties tau kelią.’
Sakau jums: tarp gimusių iš moteries nėra buvę didesnio už Joną, bet ir mažiausiasis Dievo Karalystėje didesnis už jį.
Jį išgirdusi visa tauta, taip pat ir muitininkai, pripažino Dievo teisingumą, krikštydamiesi Jono krikštu. Tik fariziejai ir Įstatymo mokytojai, nesiduodami jam krikštyti, atstūmė, ką Dievas jiems buvo sumanęs.“
Tai Viešpaties žodis.