Apd 5, 17–26 Tie vyrai, kuriuos jūs buvote uždarę kalėjime,
stovi sau šventykloje ir moko žmones
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų partijos. Degdami neapykanta, jie suėmė apaštalus ir įmetė į viešą kalėjimą.
Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė: „Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius.“ Jie paklausė ir, auštant nuėję į šventyklą, ėmė mokyti.
Tuo metu vyriausiasis kunigas ir jo šalininkai sukvietė aukščiausiąją teismo tarybą bei visą izraelitų vyresnybę. Jie nusiuntė į kalėjimą tarnus, kad atvestų apaštalus. Nuėję tarnai neberado jų kalėjime. Tad sugrįžę jie pranešė: „Mes radome kalėjimą saugiai užrakintą ir sargybinius stovinčius prie vartų. Bet atidarę nieko viduje neradome.“
Išgirdę tokį pranešimą, šventyklos apsaugos viršininkas ir vyriausiasis kunigas sumišę klausinėjo, ką tai galėtų reikšti. Tuo metu kažkas atėjęs pranešė: „Tie vyrai, kuriuos jūs buvote uždarę kalėjime, stovi sau šventykloje ir moko žmones.“ Tada viršininkas su tarnais nuėjo ir atsivedė juos, tačiau be prievartos. Jie mat bijojo, kad žmonės jų neužmėtytų akmenimis.
Tai Dievo žodis.
Ps 33 (34), 2–3. 4–5. 6–7. 8–9 (P.: 7a) P. Štai vargšas šaukės, ir Viešpats išklausė.
Arba: Aleliuja.
Visuomet aš Viešpatį garbinsiu, *
aidės jo šlovė be paliovos mano lūpom.
Viešpačiu didžiuojasi mano siela, – *
romieji girdės tai ir džiaugsis. – P.
Skelbkite su manimi Viešpaties didybę, *
aukštinkime išvien jo vardą!
Kreipiaus į Viešpatį, ir jis man atsakė, *
išgelbėjo mane iš visų mano baimių. – P.
Pažvelkit į jį ir pralinksmėkit, – *
niekada nereikės kęsti jums gėdos.
Šis vargšas šaukės, ir Viešpats išklausė, *
iš visų vargų jį išgelbėjo. – P.
Kurie pagarbiai Viešpaties bijo, *
tuos jo angelas saugo ir gelbsti.
Išbandykit ir patys patirkit, †
koks geras yra Viešpats. *
Laimingas žmogus, užuovėją pas jį atradęs! – P.
Plg. Jn 3, 16 P. Aleliuja. – Dievas taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo viengimį Sūnų;
kiekvienas, kuris jį tiki,
turi amžinąjį gyvenimą. – P. Aleliuja.
Jn 3, 16–21 Dievas atsiuntė Sūnų, kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.
Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.
Tai Viešpaties žodis.