Jer 18, 18–20 Ateikite, ir jį sumuškime
Skaitinys iš pranašo Jeremijo knygos.
Pranašo priešai kalbėjo: „Eikit šen! – sakė jie, – susitarkime prieš jeremiją, nes ir be jo niekad nestigs nei kunigų mokymo, nei išminčių patarimo, nei pranašų žodžio. Eikit šen! Sunaikinkime jį jo paties liežuviu, – dėmėkimės visa, ką jis sako.“
Jeremijas meldėsi: „Atkreipk dėmesį į mane, Viešpatie! Klausykis, ką sako mano priešai! Ar galima už gera atlyginti piktu? Jie man duobę iškasė, kad mane nužudytų. Atmink, kaip aš stovėjau prieš tave kalbėdamas jų labui, nukreipdamas nuo jų tavąjį pyktį!“
Tai Dievo žodis.
Ps 30 (31), 5–6. 14. 15–16 (P.: 17b) P. Gelbėk mane, Viešpatie, savo ištikimąja meile.
Apsaugok nuo paspęstų pinklių, *
tu gi esi užuovėja mano.
Tau patikiu savo dvasią, – *
tu mane atperki, Viešpatie, ištikimasis Dieve. – P.
Girdžiu daugelį kuždant – vien klaikas aplinkui! – *
jie rezga man pinkles ir gviešias atimti gyvybę. – P.
Bet aš tavimi pasitikiu, Viešpatie, – *
ir sakau: „Tu – mano Dievas.“
Tavo rankoje mano likimas, – †
gelbėk mane nuo priešų, *
nuo persekiotojų mano. – P.
Plg. Jn 8, 12 Aš – pasaulio šviesa, – sako Viešpats; –
kas seka manimi, turės gyvenimo šviesą.
Mt 20, 17–28 Jie pasmerks jį mirti
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu, prieš išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: „Štai keliaujame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto aiškintojams. Jie pasmerks jį mirti, atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels.“
Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, parpuolusi prie jo kojų, norėjo kažko prašyti.
Jėzus paklausė: „Ko nori?“
Toji atsakė: „Sakyk, kad šitie abu mano sūnūs tavo Karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje.“
Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“
Jie atsakė: „Galime.“
Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta.“
Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių. O Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp jūsų to nebus. Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.
Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“
Tai Viešpaties žodis.