I GAVĖNIOS SAVAITĖ 
KETVIRTADIENIS (_KV) (p. 132)

Pirmasis skaitinys Est C, 12. 14–16. 23–25 

Viešpatie, aš, be tavęs, neturiu padėjėjo 

Skaitinys iš Esteros knygos. 

Anomis dienomis karalienė Estera, mirtino sielvarto apimta, šaukėsi Viešpaties. 

Ji maldavo Viešpatį, Izraelio Dievą, tardama: 

„Mano Viešpatie, mūsų Karaliau, tu esi Vienintelis! Padėk man, esu viena, neturiu kas man padėtų, išskyrus tave, nes į savo rankas imu savo gyvastį. Nuo mažumės girdėjau savo šeimos skreite, kad tu, Viešpatie, išsirinkai Izraelį iš visų tautų, o mūsų tėvus ir visų jų protėvius būti tavo amžinu paveldu ir kad įvykdei visus jiems duotus pažadus. 

Rūpinkis mumis, Viešpatie! Mums, šio sielvarto ištiktiems, apsireikšk! Duok man drąsos, dievų Karaliau ir visų galybių Valdove! Įdėk įtaigius žodžius man į burną, kai būsiu pas liūtą, ir nuteik jo širdį taip nekęsti mūsų priešo, kad gautų galą jis ir visi, kurie jam pritaria! Išgelbėk mus savo ranka ir ateik man padėti, nes esu viena ir neturiu kito, vien tik tave, Viešpatie! Tu visa žinai.“ 

Tai Dievo žodis.

Atliepiamoji psalmė Ps 137 (138), 1–2a. 2bc–3. 7c–8 (P.: plg. 3a) 

P. Kada tik tavęs besišaukčiau,
išklausyk mane, Viešpatie. 

Iš visos širdies, Viešpatie, tau dėkoju, † 
angelų artume šlovinimo giesmę tau giedu. * 
Kniūbsčias puolu prie tavo Namų šventųjų. – P. 

Dėkoju tavo šventajam vardui * 
už tavo ištikimybę ir gerumą. 
Manęs išklausei, kai šaukiausi, * 
ir įkvėpei man drąsą. – P. 

Tavo dešinė mane išvaduoja, * 
Viešpats savo užmojį man įvykdys. 
Amžina, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, – * 
neatmesk to, ką sukūrei. – P. 

Posmelis prieš Evangeliją Ps 50 (51), 12a. 14a 

Sukurk man tyrą širdį, o Dieve,
išganymo džiaugsmą man vėl sugrąžinki. 

Evangelija Mt 7, 7–12 

Kiekvienas, kas prašo, gauna 

Iš šventosios Evangelijos pagal Matą. 

Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. 

Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?! Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jį prašo. 

Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai yra Įstatymas ir Pranašai.“ 

Tai Viešpaties žodis.


Sena KV, p. 129.