Kun 19, 1–2. 11–18 Teisingai teisk savo artimą
Skaitinys iš Kunigų knygos.
Viešpats kalbėjo Mozei tardamas:
„Kalbėk visai izraeliečių bendrijai ir sakyk jiems:
‘Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas.
Nevogsite, nesielgsite apgaulingai ir vieni kitiems nemeluosite. Neprisieksite apgaulingai mano vardu, išniekindami savo Dievo vardą: aš esu Viešpats.
Neengsi savo artimo, neplėšikausi. Neužlaikysi darbininko atlygio pas save lig ryto. Neužgausi nebylio, nepadėsi kliūties neregiui. Bijosi savo Dievo: aš esu Viešpats.
Nesielgsi neteisingai, darydamas sprendimą; nebūsi šališkas vargšui ir nenusileisi didžiūnui, bet teisi savo artimą teisingai. Nevaikštinėsi skleisdamas šmeižtus tarp savo giminių; savo artimo gyvasties nestatysi į pavojų: aš esu Viešpats.
Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės. Nekeršysi ir nebūsi nusistatęs prieš savo tautiečius, bet mylėsi savo artimą kaip save patį: aš esu Viešpats.’“
Tai Dievo žodis.
Ps 18 (19), 8. 9. 10. 15 (P.: plg. Jn 6, 63b) P. Viešpatie, tavo žodžiai yra Dvasia ir gyvenimas.
Viešpaties Mokymas – tobulas: *
jis atnaujina gyvastį;
Viešpaties įsakai teisingi – *
jie paprastus žmones padaro išminčiais. – P.
Viešpaties įstatai teisūs – *
jie džiugina širdį;
Viešpaties įsakymas aiškus – *
akims jis duoda šviesą. – P.
Tyra pagarbioji Dievo baimė – *
ji ištikima per amžius.
Tikri Viešpaties sprendimai, *
visi jie teisingi. – P.
Tebūna malonūs tau mano žodžiai ir mano mintys, *
Viešpatie, uola manoji ir Atpirkėjau! – P.
2 Kor 6, 2b Štai dabar palankus metas,
štai dabar išganymo diena!
Mt 25, 31–46 Kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių,
man padarėte
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje.
Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą Karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane.’
Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’
Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.’
Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas – neaprengėte, ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte.’
Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’
Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte.’
Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą.“
Tai Viešpaties žodis.