I ADVENTO SAVAITĖ 
KETVIRTADIENIS (_KV) (p. 21)

Pirmasis skaitinys Iz 26, 1–6 

Įžengs teisinga tauta, kuri saugo teisybę 

Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos. 

Aną dieną Judo šalyje ši giesmė bus giedama: 

„Tvirtas mūsų miestas! Mūsų apsaugai pastatė jis mūrus ir pylimą! Atverkite vartus, teįeina tauta teisioji, – ta, kuri yra ištikima. Nesvyruojantiems duodi ramybę, teiki jiems gerovę, nes jie tavim pasitiki.“ 

Pasitikėkite Viešpačiu amžiais, nes Viešpats – amžiais tverianti Uola! Jis nuverčia galiūnus iš aukštybių, sugriauna saugų miestą, – sulygina su žeme, paverčia dulkėmis. Trypia jį kojos, – kojos beturčių, kojos varguolių. 

Tai Dievo žodis.

Atliepiamoji psalmė Ps 117 (118), 1 ir 8–9. 19–21.
25–27a (P.: 26a) 

P. Viešpaties vardu tebus palaimintas, kas įeina! 

Arba: Aleliuja.

Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, * 
per amžius tveria ištikimoji jo meilė! 
Geriau pas Viešpatį pagalbos ieškoti, * 
negu žmonėmis pasikliauti! 
Geriau pas Viešpatį užuovėjos ieškoti, * 
negu pasitikėti didžiūnais! – P. 

Teisumo vartus man atverkit, * 
įeisiu ir Viešpačiui padėkosiu. 
Šie vartai pas Viešpatį veda, – * 
pro juos teįžengia teisieji. 
Dėkoju tau, kad išklausei mano maldą, * 
ir tapai išganymu mano. – P. 

O Viešpatie, meldžiame, mus išgelbėk! * 
O Viešpatie, prašome, suteik mums palaimą! 
Viešpaties vardu tebus palaimintas, kas įeina! † 
Laiminame jus iš Viešpaties Būsto. * 
Viešpats yra Dievas, – tai jis mums nušvito. – P. 

Posmelis prieš Evangeliją Iz 55, 6 

P. Aleliuja. – Ieškokite Viešpaties, kai galima jį rasti,
šaukitės jo, kai jis yra arti! – P. Aleliuja. 

Evangelija Mt 7, 21. 24–27 

Kas vykdo Tėvo valią, įeis į Dangaus Karalystę 

Iš šventosios Evangelijos pagal Matą. 

Anuo metu Jėzus bylojo savo mokiniams:

„Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į Dangaus Karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią.

Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.

Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. Prapliupo liūtys, ištvino upės, kilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“ 

Tai Viešpaties žodis.


Sena KV, p. 16.