Iz 25, 6–10a Viešpats kviečia į savo puotą ir šluosto ašaras
nuo kiekvieno veido
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Aną dieną Galybių Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su rinktiniais vynais, – pokylį su gardumynais ir grynais, geriausiais vynais. Šiame kalne jis nukels tą šydą, kuris dengia visas gimines, tą nuometą, kuris gobia visas tautas.
Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų. Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje. Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo Viešpats!
Tą dieną bus sakoma: „Štai šis yra mūsų Dievas! Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo! Šis yra Viešpats, juo mes pasitikėjome! Džiūgaukime, linksminkimės, kad jis mus išganė!“ Viešpaties ranka ant šio kalno ilsėsis.
Tai Dievo žodis.
Ps 22 (23), 1–3a. 3b–4. 5. 6 (P.: 6cd) P. Viešpaties Namuose visados aš gyvensiu.
Viešpats – Ganytojas mano: *
man nieko nestinga.
Žaliose lankose mane paguldo, *
prie ramių tvenkinių mane gano.
Jis atgaivina mano gyvybę, †
teisumo takais mane veda, *
kaip ir dera jo vardui. – P.
Net eidamas slėniu tamsiausiu, †
aš nebijosiu jokio pavojaus, *
nes tu su manimi nuolat būsi.
Tu – Ganytojas, tavo lazda ir vėzdas – *
jie mane gina. – P.
Tu padengi man stalą *
mano priešų matomoj vietoj,
dosniai patepi man galvą aliejais, *
pripili sklidiną taurę! – P.
Tavo gerumas ir ištikimoji meilė †
lydės kiekvieną mano gyvenimo dieną. *
Viešpaties Namuose visados aš gyvensiu. – P.
P. Aleliuja. – Štai Viešpats ateis ir išgelbės savo tautą.
Laimingi, kas pasirengę jį pasitikti. –
P. Aleliuja.
Mt 15, 29–37 Jėzus pagydo ligonius ir padaugina duoną
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu Jėzus atvyko prie Galilėjos ežero. Jis užkopė ant kalno ir atsisėdo. Prie jo susirinko didžiulė minia, kuri atsigabeno su savimi raišų, luošų, aklų, nebylių ir daugel kitokių. Žmonės suguldė juos prie Jėzaus kojų, o jis pagydė juos. Minia stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, luošius pasveikstančius, raišius tiesiai vaikščiojančius ir akluosius reginčius. Ir garbino žmonės Izraelio Dievą.
Susišaukęs mokinius, Jėzus tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Aš nenoriu paleisti jų alkanų, kad nenusilptų kelyje.“
Mokiniai jam atsakė: „Iš kur mums imti dykumoje tiek duonos, kad galėtume pasotinti šitokią minią?“
Jėzus paklausė: „Kiek turite duonos?“
Jie atsakė: „Septynis kepaliukus ir kelias žuveles.“
Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Tada paėmė septynis duonos kepaliukus ir žuvis, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams, o mokiniai žmonėms. Visi valgė ir pasisotino. Ir surinko nulikusius kąsnelius, iš viso septynis pilnus krepšius.
Tai Viešpaties žodis.