Apd 15, 1–2. 22–29 Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga
neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis iš Judėjos atvyko žmonių, kurie įtikinėjo brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti.“ Kilo nesutarimų ir didelių ginčų tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie iš anų nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.
Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa Bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš sav jų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu. Tai buvo Judas, vadinamas Barsabu, ir Silas, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių. Jiems įteikė tokį raštą:
„Apaštalai ir vyresnieji broliai siunčia sveikinimą Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje gyvenantiems broliams, kilusiems iš pagonių. Sužinoję, jog kai kurie iš mūsų nuvykę asmenys, mūsų neįgalioti, savo kalbomis pasėjo jūsų sielose nerimą bei sąmyšį, mes, bendrai susirinkę, nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus kartu su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi, kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas. Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš gyvu žodžiu. Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“
Tai Dievo žodis.
Ps 66 (67), 2–3. 5. 6 ir 8 (P.: 4) P. Dieve, tave tegarbina tautos, –
visos tautos tave tešlovina!
Arba: Aleliuja.
Tebūna Dievas mums maloningas, mus tepalaimina, *
mums tešviečia jo veidas;
tegu tavo kelią žemė pažįsta; *
o visos tautos – tavo išganymą. – P.
Džiūgaus ir krykštaus žmonės iš džiaugsmo, †
nes tu tautas valdai teisingai, – *
žemėje tu vesi žmones. – P.
Dieve, tave tegarbina tautos, – *
visos tautos tave tešlovina!
Telaimina mus Dievas, *
tebijo pagarbiai jo visa žemė. – P.
Apr 21, 10–14. 22–23 Parodė man nužengiantį iš dangaus šventąjį miestą
Skaitinys iš Apreiškimo
šventajam apaštalui Jonui.
Angelas nunešė mane dvasios jėga ant didelio ir aukšto kalno, ir parodė man šventąjį miestą Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus, nuo Dievo, žėrinčią Dievo šlove. Jos švytėjimas tarsi brangakmenio, tarsi jaspio akmens, tviskančio kaip krištolas. Ji apjuosta dideliu, aukštu mūru su dvylika vartų, o ant vartų dvylika angelų ir užrašyti dvylikos Izraelio giminių vardai. Nuo saulėtekio pusės treji vartai, nuo žiemių treji vartai, nuo pietų treji vartai ir nuo saulėlydžio treji vartai. Miesto mūrai turi dvylika pamatų, ant kurių užrašyti dvylikos Avinėlio apaštalų vardai.
Bet aš jame nemačiau šventyklos, nes Viešpats, visagalis Dievas, ir Avinėlis yra jo šventykla. Miestui apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jį apšviečia tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis.
Tai Dievo žodis.
Jn 14, 23 P. Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, –
sako Viešpats, –
ir mano Tėvas jį mylės;
ir mes pas jį ateisime. – P. Aleliuja.
Jn 14, 23–29 Šventoji Dvasia viską primins, ką esu jums pasakęs
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs.
Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.
Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau: aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus! Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą, nes Tėvas už mane aukštesnis. Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę.
Tai Viešpaties žodis.