Apd 13, 14. 43–52 Štai mes kreipiamės į pagonis
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis Paulius ir Barnabas iš Pergės leidosi toliau ir pasiekė Pisidijos Antiochiją. Šabo dieną jie nuėjo į sinagogą ir ten susėdo. Daugelis žydų ir dievobaimingų prozelitų sekė paskui juos. Šie kalbėjosi su jais ir ragino juos būti ištikimus Dievo malonei.
Kitą šabą kone visas miestas susirinko pasiklausyti Viešpaties žodžio. Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti Pauliaus kalbai.
Tuomet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis; kadangi jūs jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis. Taip mums liepė Viešpats: Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims, kad gelbėtum juos iki pat žemės pakraščių.“
Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi paskirtieji amžinajam gyvenimui. Taip Viešpaties žodis išplito po visą kraštą.
Tuo tarpu žydai sukurstė maldingas bei kilmingas moteris ir įtakingus miesto piliečius. Jie sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių. O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikoniją. Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.
Tai Dievo žodis.
Ps 99 (100), 2. 3. 5 (P.: 3c) P. Mes – jo tauta ir jo kaimenės avys.
Arba: Aleliuja.
Linksmai tarnaukite Viešpačiui, *
artinkitės prie jo su džiaugsminga giesme. – P.
Atminkite: Viešpats yra Dievas. †
Jis mus sukūrė, mes jam priklausom; *
mes – jo tauta ir jo kaimenės avys. – P.
Nes geras mūsų Viešpats, amžina jo meilė, *
per kartų kartas – jo ištikimybė. – P.
Apr 7, 9. 14b–17 Avinėlis juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių
Skaitinys iš Apreiškimo
šventajam apaštalui Jonui.
Aš, Jonas, regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose.
Vienas iš vyresniųjų man tarė: „Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio krauju. Todėl jie stovi prieš Dievo sostą ir tarnauja jam dieną naktį jo šventovėje, o Sėdintysis soste išskleis ant jų padangtę. Jie nebealks, nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra. Nes Avinėlis, kuris stovi prieš sostą, juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių.“
Tai Dievo žodis.
Jn 10, 14 P. Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats; –
aš pažįstu savąsias avis,
ir manosios pažįsta mane. – P. Aleliuja.
Jn 10, 27–30 Savo avims aš duodu amžinąjį gyvenimą
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus kalbėjo:
„Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos. Aš ir Tėvas esame viena.“
Tai Viešpaties žodis.