Apd 1, 1–11Jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Pirmojoje knygoje, Teofili, aš pasakojau apie viską, ką Jėzus nuo pat pradžių veikė ir mokė iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų. Po savo kančios jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamas ir aiškindamas apie Dievo Karalystę.
Kartą, bevalgant prie bendro stalo, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, – „apie kurį, – tarė jis, – esate girdėję iš mano lūpų; nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.“
Susirinkusieji ėmė jį klausinėti: „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“ Jis atsakė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia. Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojai Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių.“
Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių. Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir prabilo: „Vyrai, galilėjiečiai, ko stovite žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų.“
Tai Dievo žodis.
Ps 46 (47), 2–3. 6–7. 8–9. (P.: 6) P. Dievas žengia, gaudžiant šūksniams džiaugsmingiems,
Viešpats, lydimas ragų gaudimo.
Arba: Aleliuja.
Plokite iš džiaugsmo, visos tautos, *
džiaugsmo valiavimais šlovinkit Dievą!
Viešpats, Aukščiausiasis, pagarbų šiurpą kelia, *
jis didis visos žemės Karalius. – P.
Dievas žengia, gaudžiant šūksniams džiaugsmingiems,*
Viešpats, lydimas ragų gaudimo.
Giedokite šlovinimo giesmes Dievui, *
giedokite šlovinimo giesmes!
Giedokite šlovinimo giesmes mūsų Karaliui, *
giedokite šlovinimo giesmes! – P.
Juk Dievas – visos žemės Karalius, *
giedokite jam šlovinimo himną!
Dievas visoms tautoms viešpatauja, *
Dievas sėdi savo šventajame soste. – P.
Ef 1, 17–23 Tėvas pasodino jį danguose savo dešinėje
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško efeziečiams.
Broliai ir seserys!
Meldžiu, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, garbės Tėvas, suteiktų jums išminties ir apreiškimo Dvasią ir jūs galėtumėte jį pažinti; kad apšviestų jūsų širdies akis ir jūs pažintumėte, kokia yra viltis, į kurią jūs esate pašaukti, koks jo šventųjų garbingo paveldo turtas ir kokia nepalyginama jo galybės didybė mums, tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai. Ja jis prižadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje, aukščiau už visas kunigaištystes, valdžias, galybes, viešpatystes ir už kiekvieną vardą, tariamą ne tik šiame pasaulyje, bet ir būsimajame, ir visa jam palenkė po kojų, o jį patį pastatė viršum visko, kad būtų Galva Bažnyčios, kuri yra jo Kūnas, pilnatvė to, kuris visa visur pripildo.
Tai Dievo žodis.
Arba:
Žyd 9, 24–28; 10, 19–23 Kristus įžengė į patį dangų
Skaitinys iš Laiško žydams.
Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų, stovėdamas prieš Dievo veidą. Ir įžengė ne tam, kad pakartotinai atnašautų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į šventąją vietą su svetimu krauju, – tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo pasaulio sukūrimo. Bet dabar jis vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę.
Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą, taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad atsilygintų už visų nuodėmes, antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui.
Taigi, broliai ir seserys, Kristaus kraujas laiduoja mums, kad žengsime į šventovę. Jis atvėrė mums naują ir gyvą kelią pro uždangą, tai yra per savąjį kūną; mes turime ir didį kunigą Dievo namams. Todėl ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu! Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes patikimas tas, kuris yra davęs pažadus.
Tai Dievo žodis.
Mt 28, 19a. 20b P. Aleliuja. – Eikite ir padarykite mano mokiniais
visų tautų žmones, – sako Viešpats. –
Aš esu su jumis per visas dienas
iki pasaulio pabaigos. – P. Aleliuja.
Lk 24, 46–53 Palaimino juos ir pakilo į dangų
✠ Šventosios Evangelijos pagal Luką
pabaiga.
Anuo metu Jėzus pasakė savo mokiniams:
„Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. Jūs esate šių dalykų liudytojai.
Ir štai aš atsių siu jums, ką yra pažadėjęs mano Tėvas. Jūs pasilikite mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių.“
Jėzus nusivedė juos palei Betaniją ir, iškėlęs rankas, palaimino juos. Laimindamas jis atsiskyrė nuo jų ir pakilo į dangų. Jie pagarbino jį, paskui, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę. Jie nuolat lankė šventyklą ir šlovino Dievą.
Tai Dievo žodis.