Visus skaitinius galima imti ir iš A metų, p. 123.
Iš 3, 1–8a. 13–15 Mane pas jus atsiuntė „Aš Esu“
Skaitinys iš Išėjimo knygos.
Anomis dienomis Mozė ganė savo uošvio Jetro, Midjano kunigo, kaimenę. Nuvaręs kaimenę už dykumos, jis atėjo prie Horebo – Dievo kalno. Viešpaties angelas jam pasirodė degančio krūmo ugnies liepsnoje. Mozė žiūrėjo nustebęs, nes krūmas, nors ir skendo liepsnoje, bet nesudegė.
Mozė sau tarė: „Turiu eiti pasižiūrėti į šį nuostabų reginį ir pamatyti, kodėl tas krūmas nesudega.“ Kai Viešpats pamatė, kad Mozė pasuko pažiūrėti, Dievas pašaukė jį iš degančio krūmo: „Moze, Moze!“ – „Aš čia!“ – tas atsiliepė.
Tada jis tarė: „Neik arčiau! Nusiauk sandalus, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa žemė! Aš esu Dievas tavo tėvo, – jis toliau kalbėjo, – Dievas Abraomo, Dievas Izaoko ir Dievas Jokūbo.“ Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą.
O Viešpats tęsė: „Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo šauksmus prieš savo engėjus. Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia, nužengiau išgelbėti iš egiptiečių rankų ir nuvesti iš to krašto į gerą ir erdvų kraštą, į kraštą, tekantį pienu ir medumi.
„Betgi, – Mozė sakė Dievui, – kai nueisiu pas izraeliečius ir sakysiu jiems: ‘Jūsų protėvių Dievas atsiuntė mane pas jus,’ – ir jie manęs klaus: ‘Koks yra jo vardas?’ – ką aš jiems pasakysiu?“
Dievas Mozei tarė: „Aš esu, kuris esu. – Ir jis tęsė: – Tu taip kalbėsi izraeliečiams: ‘Aš Esu atsiuntė mane pas jus’.“
Dievas vėl kalbėjo Mozei: „Taip tu kalbėsi izraeliečiams:
‘Viešpats, jūsų protėvių Dievas – Dievas Abraomo, Dievas Izaoko ir Dievas Jokūbo – atsiuntė mane pas jus’. Šis bus mano vardas per amžius, šiuo vardu manęs šauksis visos kartos.“
Tai Dievo žodis.
Ps 102 (103), 1–2. 3–4. 6–7. 8 ir 11 (P.: 8a) P. Viešpats yra mylintis ir gailestingas.
Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir visa mano esybė tešlovina jo šventąjį vardą!
Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir neužmiršk, koks jisai geras. – P.
Jis atleidžia visas tavo nuodėmes *
ir visas tavo negales išgydo,
jis atperka iš Duobės tavo gyvastį, *
apsupa tave gailestingumu ir meile. – P.
Viešpats vykdo teisumo darbus, *
gina teises visų engiamų jų.
Savo kelius jis parodė Mozei, *
didžius savo darbus Izraelio tautai. – P.
Viešpats yra mylintis ir gailestingas, *
rūstaut, negreitas, kupinas ištikimosios meilės.
Kaip aukštai yra dangūs virš žemės, *
taip didis yra jo gerumas jo pagarbiai bijantiesiems. – P.
1 Kor 10, 1–6. 10–12 Tautos gyvenimas su Moze tyruose užrašytas mums įspėti
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Noriu, kad žinotumėte, broliai ir seserys, jog visi mūsų protėviai sekė paskui debesį ir visi perėjo jūrą. Jie visi susirišo su Moze, krikštydamiesi debesyje ir jūroje; visi valgė to paties dvasinio maisto, ir visi gėrė to paties dvasinio gėrimo. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. Vis dėlto daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje.
Tie įvykiai yra mums įspėjimas, kad negeistume blogio, kaip anie geidė. Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo.
Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys, ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje. Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų.
Tai Dievo žodis.
Mt 4, 17Atsiverskite, – sako Viešpats, –
nes čia pat Dangaus Karalystė!
Lk 13, 1–9 Jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Tuo metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite. Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo [tvenkinio] ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.“
Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado. Ir tarė sodininkui: ‘Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’ Anas jam sako: ‘Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi’.“
Tai Viešpaties žodis.