Įst 26, 4–10Išrinktosios tautos tikėjimo išpažinimas
Skaitinys iš Pakartoto Įstatymo knygos.
Mozė kalbėjo tautai: „Kunigui paėmus iš tavo rankos pintinę ir padėjus ją priešais Viešpaties, tavo Dievo, aukurą, tu kalbėsi Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje:
‘Mano protėvis buvo klajoklis aramietis, kuris nuėjo į Egiptą su maža šeimyna, gyveno ten kaip ateivis ir išaugo į didžią tautą, stiprią ir gausingą.
Egiptiečiai elgėsi su mumis žiauriai ir engė mus, užkraudami mums eiti sunkų lažą. Mes šaukėmės Viešpaties, savo protėvių Dievo; Viešpats išgirdo mūsų balsą ir pažvelgė į mūsų kančią, vargus ir priespaudą. Viešpats išvedė mus iš Egipto galingu kumščiu ir pakelta ranka – su klaiką keliančia galybe, su ženklais ir nuostabiais darbais. Jis įvedė mus į šią vietą ir davė mums šį kraštą – kraštą, tekantį pienu ir medumi.
Todėl aš dabar aukoju pirmienas dirvų, kurias tu, Viešpatie, esi man davęs’. Paliksi pintinę Viešpaties, savo Dievo, akivaizdoje ir sukniubsi prieš Viešpatį, savo Dievą.“
Tai Dievo žodis.
Ps 90 (91), 1–2. 10–11. 12–13.
14–15 (P.: plg. 15b)P. Viešpatie, sielvarte su manim drauge būki.
Kas gyvena Aukščiausiojo pastogėj, *
kas pasilieka Visagalio pavėsy,
sakys Viešpačiui: „Mano Dieve, *
mano prieglauda ir tvirtove, tavimi pasikliauju! – P.
Todėl tau neatsitiks nieko pikto, *
liga nepalies tavo palapinės.
Atsiųs jis tau savo angelus, *
kad saugotų tave visur, kur beeitum. – P.
Jie neš tave ant rankų, *
kad kojos į akmenį neužsigautum.
Sumindžiosi liūtą ir gyvatę, *
slibiną ir liūtuką sutrypsi. – P.
„Kas myli mane, tą išvaduosiu, – *
ginsiu jį, nes jis žino mano vardą.
Kai šauksis manęs, aš išklausysiu, – †
sielvartuos drauge su juo būsiu, *
išgelbėsiu ir garbę suteiksiu.“ – P.
Rom 10, 8–13 Tikinčio Kristų tikėjimo išpažinimas
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Ką sako Raštas? – Arti tavęs žodis: jis tavo burnoje ir tavo širdyje, – tai reiškia mūsų skelbiamą tikėjimo žodį. Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą. Raštas juk sako: Kas tik jį tiki, neliks sugėdintas.
Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi: Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.
Tai Dievo žodis.
Mt 4, 4b Žmogus gyvas ne vien duona,
bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.
Lk 4, 1–13 Dvasia Jėzų vedžiojo po dykumą, ir jis buvo gundomas
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus, kupinas Šventosios Dvasios, grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas. Tuomet velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona.“
Jėzus jam atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona!“
Tada velnias, pavėdėjęs jį aukščiau, viena akimirka parodė jam visas pasaulio karalystes ir tarė: „Duosiu tau visą jų valdžią ir didybę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju. Taigi, jei parpuolęs ant žemės pagarbinsi mane, visa bus tavo.“
O Jėzus jam atsakė: „Parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“
Dar nusivedė jį velnias į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk nuo čia žemyn, nes parašyta: Jis palieps savo angelams sergėti tave ir dar: Jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį.“
Jėzus jam atkirto: „Pasakyta: Negundyk Viešpaties, savo Dievo!“
Visokius gundymus baigęs, velnias atsitraukė nuo jo iki laiko.
Tai Viešpaties žodis.