2 Mak 7, 1–2. 9–14 Pasaulio Karalius prikels mus amžinam gyvenimui
Skaitinys iš Antrosios Makabiejų knygos.
Anomis dienomis septyni broliai bei jų motina buvo suimti. Karalius, liepęs plakti rimbais ir diržais, mėgino priversti juos prieš Dievo Įstatymą valgyti.
Vienas brolių, kalbėdamas visų vardu, tarė: „Ką tu mėgini iš mūsų išgauti? Mes esame pasirengę verčiau mirti, negu nusikalsti savo protėvių įstatymams.“
Paskutinį kartą atsikvėpdamas, jis tarė: „Nuožmusis niekše, tu atimi iš mūsų šį gyvenimą, bet pasaulio Karalius mus prikels naujam amžinam gyvenimui. Mes mirštame už jo įstatymus!“
Po jo trečiasis buvo jų pašaipų auka. Kai jam buvo paliepta, jis iškišo liežuvį ir drąsiai ištiesė rankas. Jo žodžiai buvo kilnūs: „Iš Dangaus esu tai gavęs, dėl jo įstatymų jų nebranginu ir turiu viltį visa iš jo vėl gauti.“ Užtat net pats karalius ir jo tarnai stebėjosi drąsa jaunuolio, nieku laikančio kančią.
Jam mirus, taip pat ir ketvirtasis buvo panašiai kankinamas ir žudomas. Būdamas arti mirties, jis tarė: „Aš pasirinkau mirti nuo žmonių rankos su viltimi, duota Dievo, kad jis mane sugrąžins į gyvenimą. Betgi tau prisikėlimo naujam gyvenimui nebus!“
Tai Dievo žodis.
Ps 16 (17), 1. 5–6. 8b ir 15 (P.: 15b) P. Viešpatie, mane pabudusį džiugins tavo Artumas.
Klausykis, Viešpatie, teisiojo skundų, †
atsižvelk i manąjį šauksmą! *
Išgirsk mano maldą iš lūpų be vyliaus! – P.
Tavo Įstatymo kelio laikiausi, *
nuo jo mano kojos niekada nenuklydo.
Šaukiuosi tavęs, nes tu išklausai mane, Dieve! *
Atsuk savo ausį, klausykis mano žodžių. – P.
Saugok mane kaip savo akies lėlytę, *
sparnų paūksmėje mane paslėpki.
Aš gi, būdamas doras, tavo veidą regėsiu, *
o pabudusį džiugins tavo Artumas. – P.
2 Tes 2, 16 – 3, 5 Viešpats jus tesustiprina kiekvienam geram darbui ir žodžiui
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško tesalonikiečiams.
Broliai ir seserys!
Pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, pamilęs mus ir maloningai suteikęs mums amžinos paguodos ir geros vilties, tesuramina jūsų širdis ir tesustiprina kiekvienam geram darbui ir žodžiui.
Pagaliau, broliai ir seserys, melskitės už mus, kad Viešpaties žodis skintųsi kelią ir būtų gerbiamas kaip ir pas jus, o mes būtume išgelbėti nuo iškrypusių ir blogų žmonių, nes ne visi turi tikėjimą. Viešpats ištikimas. Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto. Mes pasitikime jumis Viešpatyje, kad vykdote ir vykdysite, ką jums įsakome. Viešpats telenkia jūsų širdis į Dievo meilę ir Kristaus kantrybę.
Tai Dievo žodis.
Plg. Apr 1, 5–6 P. Aleliuja. – Jėzus Kristus yra pirmutinis
prisikėlęs iš numirusių;
jam šlovė ir galybė per amžių amžius! –
P. Aleliuja.
Ilgoji forma Lk 20, 27–38 Dievas nėra mirusiųjų, bet gyvųjų
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir uždavė Jėzui klausimą: „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių. Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis. Ją vedė antrasis, paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė, nepalikdami vaikų. Galiausiai mirė ir ta moteris. Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona.“
Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės. Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai, bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai.
O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena.“
Tai Viešpaties žodis.
Trumpoji forma Lk 20, 27. 34–38Dievas nėra mirusiųjų, bet gyvųjų
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir uždavė Jėzui klausimą. Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka, o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės. Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai, bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai.
O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena.“
Tai Viešpaties žodis.