Išm 11, 22 – 12, 2 Tu pasigaili visų, nes myli visa, kas gyva
Skaitinys iš Išminties knygos.
Viešpatie, juk prieš tave visas pasaulis yra kaip dulkelė,
sverianti svarstykles,
ir kaip ryto rasos lašas,
nukrintantis ant žemės.
Bet tu esi gailestingas visiems, nes tu visa gali;
tu nepaisai žmonių nuodėmių,
kad jie galėtų atgailauti.
Juk tu myli visa, kas yra,
ir nesišlykšti nieko, ką esi padaręs,
nes nebūtum padaręs, jeigu būtum nekentęs.
Kaip būtų galėjęs kas nors išsilaikyti,
jeigu tu nenorėtumei?
Ar būti išlaikytas,
jeigu nebūtų buvęs tavo pašauktas?
Tu pasigaili visų,
nes jie yra tavo, Viešpatie, –
tavo, kuris myli visa, kas gyva.
Juk tavo nemari dvasia yra visur!
Užtat tu pataisai nusižengiančius pamažėle,
įspėji ir primeni jiems dalykus, kuriais nusideda,
kad jie paliktų savo nedorumą
ir dėtų viltį į tave, Viešpatie!
Tai Dievo žodis.
Ps 144 (145), 1–2. 8–9. 10–11.
13cd–14 (P.: plg. 1) P. Garbinsiu tavo vardą per amžius,
mano Dieve ir Karaliau.
Aukštinsiu tave, mano Dieve ir Karaliau, *
tavo vardą garbinsiu per amžių amžius.
Garbinsiu tave kasdieną, *
šlovinsiu tavo vardą per amžių amžius. – P.
Viešpats atlaidus ir gailestingas, *
rūstaut negreitas ir pilnas gerumo.
Geras kiekvienam yra Viešpats, *
visiems savo kūriniams gailestingas. – P.
Tau, Viešpatie, visi tavo kūriniai tedėkoja, *
ir tegarbina tave visi ištikimieji.
Tepasakoja apie tavo karalystės garbę, *
tegarsina tavo galybę. – P.
Viešpats ištikimas visais savo žodžiais, *
o visais darbais maloningas.
Viešpats kiekvieną klumpantį prilaiko, *
pakelia gyvenimo palaužtuosius. – P.
2 Tes 1, 11 – 2, 2 Kristaus vardui bus garbė jumyse, o jums jame
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško tesalonikiečiams.
Broliai ir seserys!
Mes nuolat meldžiamės už jus, kad mūsų Dievas padarytų jus vertus savo pašaukimo ir savo galybe tobulintų gerus jūsų užmojus bei veiklų tikėjimą. Tada mūsų Viešpaties Jėzaus vardui bus garbė jumyse, o jums jame, iš mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus malonės.
Mes prašome jus, broliai ir seserys, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo aplink jį: nesiduokite taip lengvai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar Dvasios pranašyste, ar žodžiu, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Viešpaties diena jau čia pat.
Tai Dievo žodis.
Jn 3, 16 P. Aleliuja. – Dievas taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo viengimį Sūnų,
kad kiekvienas, kuris jį tiki,
turėtų amžinąjį gyvenimą. – P. Aleliuja.
Lk 19, 1–10 Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu, atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą. Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negal ėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo tenai praeiti.
Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose.“ Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį. Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!“
O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai.“
Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę.“
Tai Viešpaties žodis.