Išm 18, 6–9 Kuo baudei mūsų priešus, tuo mus šaukei prie savęs ir mus pagerbei
Skaitinys iš Išminties knygos.
Apie aną naktį mūsų protėviams buvo
pranešta iš anksto, kad,
tikėdami gautais pažadais, būtų drąsūs.
Tavo tauta laukė teisiųjų išgelbėjimo
ir savo priešų žūties.
Juk kuo baudei mūsų priešus,
tuo mus šaukei prie savęs ir mus pagerbei.
Juk pamaldūs gerų žmonių vaikai
slapčia atnašavo aukas
ir vieningai įsipareigojo dieviškajam įstatymui,
kad šventieji dalytųsi ir palaima, ir pavojumi lygiai,
pirma pagiedoję protėvių šlovės giesmes.
Tai Dievo žodis.
Ps 32 (33), 1 ir 12. 18–19.
20 ir 22 (P.: plg. 12b) P. Laiminga tauta, kurią Viešpats paveldu sau išsirinko.
Džiūgaukite Viešpatyje jūs, teisieji, – *
dera jį garbinti doriesiems.
Laiminga tauta, kurios Dievas yra Viešpats, *
tauta, kurią jis paveldu sau išsirinko. – P.
Tai Viešpats globoja tuos, kurie pagarbiai jo bijo, *
ir ištikima jo meile pasikliauja,
kad iš mirties nasrų jų gyvastį išplėštų, *
ir bado metu išsaugotų gyvus. – P.
Viešpatyje mūsų viltys, – *
jis apsauga mums ir skydas.
Telydi mus, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, *
nes į tave nuolat mes žvelgiam. – P.
Ilgoji forma Žyd 11, 1–2. 8–19
Trumpoji forma Žyd 11, 1–2. 8–12 Laukė miesto, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas
Skaitinys iš Laiško žydams.
Broliai ir seserys!
Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome. Per jį protėviai gavo gerą liudijimą.
Tikėdamas Abraomas paklausė šaukimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. Tikėdamas jis apsigyveno pažadėtoje žemėje, tarytum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais. Mat jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas.
Tikėdama ir pati Sara – nevaisinga ir nebe to amžiaus – gavo galią susilaukti palikuonio, nes pasitikėjo tuo, kuris buvo davęs pažadą. Ir todėl iš vieno vyro, ir dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs, tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys.
Jie visi mirė tvirtai tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami, sveikindami ir išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir ateiviai. Taip kalbėdami, jie duoda suprasti, jog ieško tėvynės. Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. Bet dabar jie troško geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl nėra Dievui negarbės vadintis jų Dievu: jis prirengė jiems Miestą!
Tikėdamas Abraomas atnašavo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis ryžosi paaukoti net viengimį sūnų, – jis, kuris buvo gavęs pažadus, kuriam buvo pasakyta: Tau bus duoti palikuonys iš Izaoko. Jis suprato, kad Dievui įmanoma prikelti net mirusius, ir todėl atgavo sūnų kaip įvaizdį.
Tai Dievo žodis.
Plg. Mt 24, 42a. 44 P. Aleliuja. – Budėkite ir būkite pasirengę,
nes nežinote, kurią valandą
ateis Žmogaus Sūnus. – P. Aleliuja.
Ilgoji forma Lk 12, 32–48 Ir jūs būkite pasirengę
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums Karalystę!
Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės.
Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis.
Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!
Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.“
Tuomet Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“
Viešpats atsakė: „Kas yra tas ištikimas ir sumanus užvaizdas, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visų savo turtų. Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’ ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. Jis žiauriai nubaus jį, ir jam teks neištikimų jų likimas.
Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nieko neparuošia ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. O kuris nežino [šeimininko valios], kad ir baustinai pasielgęs, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota.“
Tai Viešpaties žodis.
Trumpoji forma Lk 12, 35–40 Ir jūs būkite pasirengę
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir, eidamas aplinkui, patarnaus jiems. Jeigu jis sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!
Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.“
Tai Viešpaties žodis.