Pr 18, 20–32 Viešpatie, nesupyk, kad kalbėsiu
Skaitinys iš Pradžios knygos.
Anomis dienomis Viešpats tarė: „Šauksmas prieš Sodomą ir Gomorą taip padidėjo ir jų nuodėmė yra tokia sunki, kad aš turėjau nužengti ir pamatyti, ar jie iš tikro elgėsi pagal mane pasiekusį šauksmą. O jei ne, aš žinosiu!“
Iš ten tat du vyrai pasuko ir ėjo Sodomos link. Tuo tarpu Abraomas pasiliko stovėti prieš Viešpatį. Abraomas priėjo arčiau, ir tarė: „Argi iš tikr jų pražudysi teisųjį su nedorėliu? Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą ir neatleistum jai dėl penkiasdešimties mieste esančių teisiųjų? Ne tavo būdas daryti tokį dalyką – žudyti teisųjį su nedorėliu ir padaryti teisųjį lygų nedorėliui! Tai ne tavo būdas! Argi tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“
Viešpats atsakė: „Jei rasiu Sodomos mieste penkiasdešimt teisiųjų, dėl jų pasigailėsiu visos jų vietos.“
O Abraomas vėl tarė: „Štai kaip drįstu kalbėti Viešpačiui, būdamas dulkė ir pelenai. O jeigu trūktų penkių lig penkiasdešimties teisiųjų? Argi dėl tų penkių sunaikintum visą miestą?“
Jis atsakė: „Nesunaikinsiu, jei rasiu ten keturiasdešimt penkis.“
Bet jis vėl jam kalbėjo, sakydamas: „O jei rastųsi ten keturiasdešimt?“ Jis atsakė: „Dėl keturiasdešimties to nedarysiu.“
„Tenesupyksta ant manęs Viešpats, – jis tarė, – jei aš vėl kalbu. O jei ten rastųsi trisdešimt?“
Jis atsakė: „To nedarysiu, jeigu ten rasiu trisdešimt.“
Jis tarė: „Štai kaip drįstu kalbėti Viešpačiui. O jei ten rastųsi dvidešimt?“
Jis atsakė: „Ir dėl dvidešimties jo nesunaikinsiu.“
Tuomet jis tarė: Tenesupyksta ant manęs Viešpats, jei dar vieną kartą kalbėsiu. O jei ten rastųsi dešimt?“
„Jo nesunaikinsiu dėl dešimties,“ – jis atsakė.
Tai Dievo žodis.
Ps 137 (138), 1–2a. 2bc–3.
6–7ab. 7c–8 (P.: 3a) P. Viešpatie, mane išklausyk, kai šaukiuosi.
Iš visos širdies, Viešpatie, tau dėkoju, †
angelų artume šlovinimo giesmę tau giedu. *
Kniūbsčias puolu prie tavo Namų šventųjų. – P.
Dėkoju tavo šventajam vardui †
už tavo ištikimybę ir gerumą, *
nes išaukštinai virš visų savo pažadą ir vardą.
Manęs išklausei, kai šaukiausi, *
ir įkvėpei man drąsą. – P.
Nors aukštybėse Viešpats gyvena, †
jis rūpinasi nuolankiaisiais, *
o išpuikėlius atpažįsta iš tolo.
Kai tenka man bristi per didelį vargą, †
tu mano gyvastį saugai. *
Prieš mano įtūžusius priešus tu pakeli ranką. – P.
Tavo dešinė mane išvaduoja. *
Viešpats, savo užmojį man įvykdys.
Amžina, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, – *
Neatmesk to, ką sukūrei. – P.
Kol 2, 12–14 Jis atgaivino jus kartu su Kristumi,
dovanodamas visus nusikaltimus
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško kolosiečiams.
Broliai ir seserys!
Su Kristumi palaidoti krikšte, jūs tikėjimu jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių.
Taip pat ir jus, mirusius nuodėmėmis ir kūno neapipjaustymu, jis atgaivino kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimus. Jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį, prismeigdamas prie kryžiaus.
Tai Dievo žodis.
Rom 8, 15 P. Aleliuja. – Jūs gavote įvaikystės Dvasią,
kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ –
P. Aleliuja.
Lk 11, 1–13 Prašykite, ir jums bus duota
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius.“ Jėzus tarė jiems: „Kai melsitės, sakykite:
‘Tėve, teesie šventas tavo vardas.
Teateinie tavo Karalystė.
Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas.
Ir neleisk mūsų gundyti’.“
Jėzus dar kalbėjo jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo.’ O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti.’ Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia.
Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti ger daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“
Tai Viešpaties žodis.