Pr 18, 1–10a Viešpatie, neaplenk savo tarno!
Skaitinys iš Pradžios knygos.
Anomis dienomis Viešpats pasirodė Abraomui prie Mamrės ąžuolų, sėdinčiam pačioje dienos kaitroje prie savo palapinės angos. Abraomas pakėlė akis ir pamatė netoli savęs stovinčius tris vyrus. Juos pamatęs, jis nubėgo nuo palapinės angos jų pasitikti ir, nusilenkdamas iki žemės, tarė:
„Mano viešpatie, jei randu malonę tavo akyse, neaplenk savo tarno. Tebūna atnešta truputį vandens, – nusiplaukite kojas ir pailsėkite po medžiu. Atnešiu kąsnį duonos, kad galėtumėte atsigaivinti. Tada galėsite toliau eiti, nes juk užsukote pas savo tarną.“ Jie atsakė: „Daryk, kaip sakai.“
Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir paliepė: „Greitai įmaišyk tris saikus gerų miltų, išminkyk ir iškepk plokštainių.“ Abraomas nubėgo prie kaimenės, paėmė veršį, jauną ir rinktinį, padavė jį tarnui, kuris greitai jį paruošė.
Tuomet, paėmęs varškės bei pieno ir paruoštą veršieną, padėjo visa prieš juos, o pats tarnavo jiems valgant po medžiu.
„Kurgi tavo žmona Sara?“ – jie paklausė. Jis atsakė: „Va ten, palapinėje.“ Tuomet vienas jų tarė: „Aš tikrai sugrįšiu pas tave šiuo laiku kitais metais, ir tavo žmona Sara turės sūnų.“
Tai Dievo žodis.
Ps 14 (15), 2–3ab. 3cd–4ab. 5 (P.: 1a) P. Viešpatie, kas gali svečiuotis tavoj Palapinėj?
Tasai, kas nesuteptas pikto, elgias teisingai †
ir iš grynos širdies kalba tiesą. *
Kas liežuviu nešmeižia nė vieno. – P.
Nieko pikta nedaro bičiuliui *
ir neužgaulioja kaimyno.
Kas Dievo atmestąjį nenaudėliu laiko, *
o Viešpaties bijančius gerbia. – P.
Kas be palūkanų skolina *
ir nepaperkamas liudyti prieš nekaltą.
Kas šitaipos elgiasi, *
tas bus saugus per amžius. – P.
Kol 1, 24–28 Ta paslaptis, kuri buvo paslėpta amžiams,
dabar apreikšta šventiesiems
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško kolosiečiams.
Broliai ir seserys!
Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia. Aš tapau jos tarnu Dievo man duotu paskyrimu, kad jums iki galo atskleisčiau Dievo žodį, tą paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms, o dabar apreikšta Dievo šventiesiems. Jiems Dievas panorėjo paskelbti, kokie dideli šios paslapties garbės turtai skirti pagonims, būtent Kristus jumyse – garbės viltis. Mes jį skelbiame, įspėdami kiekvieną žmogų ir pamokydami kiekvieną žmogų su visokeriopa išmintimi, kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje.
Tai Dievo žodis.
Plg. Lk 8, 15 P. Aleliuja. – Palaiminti, kurie Dievo žodį
išsaugo geroje širdyje
ir duoda vaisių kantrumu. – P. Aleliuja.
Lk 10, 38–42 Morta pakvietė jį paviešėti. Marija išsirinko geriausiąją dalį
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.“
Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“
Tai Viešpaties žodis.