Įst 30, 10–14 Tas žodis yra tau labai arti, kad jį vykdytumei
Skaitinys iš Pakartoto Įstatymo knygos.
Mozė bylojo tautai:
„Sugrįši pas Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela, klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, vykdysi jo įsakymus ir įstatus, surašytus šioje Mokymo knygoje.“
„Tikrai šis įsakymas, kurį šiandien tau duodu, nėra tau nei per sunkus, nei per tolimas. Jis nėra danguje, kad turėtumei sakyti: ‘Kas iš mūsų gali užlipti į dangų jo mums parnešti ir perduoti, kad galėtume jo laikytis?’ Jis nėra nei anapus jūros, kad turėtumei sakyti: ‘Kas iš mūsų gali persikelti anapus jūros jo mums parnešti ir perduoti, kad galėtume jo laikytis?’ Ne! Tas žodis yra tau labai arti, – jis yra tavo lūpose ir tavo širdyje, kad vykdytumei.“
Tai Dievo žodis.
Ps 68 (69), 14 ir 17. 30–31.
36ab ir 37 (P.: plg. 33)P. Nuolankieji, ieškokite Dievo, ir atgis jūsų širdys.
Tau aš, Viešpatie, meldžiuosi. *
Būk maloningas, Dieve, manęs išklausyki,
parodyk savo begalinį gerumą *
ištikima savo pagalba.
Atsiliepk man, Viešpatie, †
nes gera tavo ištikimoji meilė; *
pilnas didžio gailestingumo, į mane atsigręžki. – P.
Mane gi, nuskriaustą ir nelaimingą, *
Dieve, pakelk ir išgelbėk!
Šlovinsiu Dievo vardą giesme, *
aukštinsiu jį ir dėkosiu. – P.
Tikrai Dievas išgelbės Zioną *
ir atstatys Judo miestus.
Viską paveldės jo tarnų palikuonys, *
ir gyvens ten mylintys jo vardą. – P.
Kol 1, 15–20 Visa sutverta per jį ir jam
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško kolosiečiams.
Kristus Jėzus yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar tai sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam.
Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. Ir jis yra Kūno – Bažnyčios Galva. Jis – pradžia, mirusiųjų pirmgimis, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darydamas jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.
Tai Dievo žodis.
Jn 6, 63b. 68b P. Aleliuja. – Viešpatie, tavo žodžiai
yra dvasia ir gyvenimas.
Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. –
P. Aleliuja.
Lk 10, 25–37 Kas gi mano artimas?
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jėzų, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“
Tas atsakė: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį.
Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi.“
Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“
Jėzus prabilo: „Vienas žmogus keliavo iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse.
O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrižęs aš tau atsilyginsiu’.
Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“
Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą.“
Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“
Tai Viešpaties žodis.