1 Kar 19, 16b. 19–21 Pakilęs Eliša nusekė paskui Eliją
Skaitinys iš Pirmosios Karalių knygos.
Anomis dienomis Viešpats tarė Elijui: „Šafato sūnų Elišą iš Abel-Meholos patepk pranašu savo vietoje.“
Iš ten iškeliavęs, Elijas rado Šafato sūnų Elišą beariantį. Buvo ariama dvylika jungų jaučių, o jis buvo su dvyliktuoju. Elijas eidamas pro jį, užmetė jam savo skraistę. Palikęs jaučius, jis bėgo paskui Eliją sakydamas: „Prašau leisk man pabučiuoti tėvą ir motiną, tada aš paskui tave seksiu.“ – „Eik, grįžk! – atsakė Elijas, – argi aš tau ką padariau?“
Eliša sugrįžo nuo jo ir, paėmęs jungą jaučių, juos papjovė. Naudodamas pakinktus kaip malkas, jis išvirė jų mėsą ir davė ją žmonėms valgyti. Tada jis viską paliko, sekė Eliją ir tapo jo tarnu.
Tai Dievo žodis.
Ps 15 (16), 1–2a ir 5. 7–8.
9–10. 11 (P.: plg. 5a) P. Tu man skirtoji dalis esi, Viešpatie.
Apsaugok mane, o Dieve, †
pas tave užuovėjos ieškau. *
Viešpačiui tariu: „Tu mano Viešpats.“
Viešpatie, tu esi man skirtoji dalis ir taurė manoji, *
tavo rankoje – mano likimas. – P.
Viešpatį šlovinsiu, nes jisai mane moko, – *
man širdis jį primena net naktį.
Akyse nuolat Viešpats man stovi, – *
kol jisai mano dešinėje, aš nedrebėsiu. – P.
Dėl to mano širdis džiaugsminga, †
džiūgauja visa mano gyvybė *
ir ilsisi ramiai mano kūnas.
Juk nepaliksi manęs Šeolui, *
neleisi savo teisiajam Duobėj trūnyti. – P.
Tu parodysi man taką, kuris į gyvenimą veda. †
Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, *
tavo dešinėje – amžina palaima. – P.
Gal 5, 1. 13–18 Jūs esate pašaukti laisvei
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško galatams.
Broliai ir seserys!
Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!
Iš tiesų, broliai ir seserys, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti. Juk visas Įstatymas telpa viename sakinyje: Mylėk savo artimą, kaip save patį. Bet jeigu jūs vienas kitą kremtate ir ėdate, žiūrėkite, kad nebūtumėte vienas kito praryti!
Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams. Mat kūno geismai priešingi Dvasiai, o Dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte. Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate Įstatymo valdžioje.
Tai Dievo žodis.
1 Sam 3, 9; Jn 6, 68b P. Aleliuja. – Kalbėk, Viešpatie, tavo tarnas klauso.
Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. –
P. Aleliuja.
Lk 9, 51–62Jėzus ryžtingai nukreipė savo veidą į Jeruzalę.
Aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Atėjus metui, kai turėjo būti paimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo veidą į Jeruzalę. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną Samarijos kaimą paruošti, kur jam apsistoti. Bet kaimo gyventojai nesutiko jo priimti, nes jis keliavo Jeruzalės link.
Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“
Bet jis atsisukęs sudraudė juos. Jie pasuko į kitą kaimą.
Jiems einant keliu, vienas žmogus jam pasakė: „Aš seksiu paskui tave, kur tik tu eitum!“
Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“
Kitam žmogui jis pasakė: „Sek paskui mane!“
Tas prašė: „Leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti.“
Jis atsakė: „Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk Dievo Karalystę!“
Dar vienas tarė: „Aš seksiu paskui tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su namiškiais.“
Jėzus tam pasakė: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo Karalystei.“
Tai Viešpaties žodis.