2 Sam 12, 7–10. 13 Viešpats atleidžia tavo nuodėmę: tu nemirsi
Skaitinys iš antrosios Samuelio knygos.
Anomis dienomis Natanas Dovydui tarė: „Taip kalbėjo Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš patepiau tave Izraelio karaliumi ir išgelbėjau tave iš Sauliaus rankos. Atidaviau tau tavo valdovo namus bei tavo valdovo žmonas kaip nuosavybę ir atidaviau tau Izraelio bei Judo namus. Jei to būtų buvę per maža, būčiau dvigubai daugiau davęs.
Kodėl tad paniekinai Viešpaties žodį ir darei, kas yra nedora jo akyse? Tu nužudei hetitą Uriją kalaviju ir paėmei jo žmoną sau žmona. Jį nužudei amoniečių kalaviju. Užtat kalavijas niekad nepaliks tavo namų, nes mane paniekinai ir paėmei hetito Urijo žmoną sau žmona’.“ Dovydas tarė Natanui: „Nusidėjau Viešpačiui.“ Natanas Dovydui atsakė: „Viešpats atleidžia tavo nuodėmę. Tu nemirsi.“
Tai Dievo žodis.
Ps 31 (32), 1–2. 5. 7. 11 (P.: plg. 5c) P. Viešpatie, atleisk man nuodėmę, pašalinki kaltę.
Laimingas, kam nusižengimas atleistas, *
kuriam nuodėmė dovanota.
Laimingas, kurio Viešpats kaltu nelaiko, *
kurio dvasioje nėra apgaulės. – P.
Tada išpažinau tau savo nuodėmę, *
nenuslėpiau savo kaltybių.
Tariau: „Atskleisiu Viešpačiui, kuo nusidėjau“, – *
ir tu atleidai man nuodėmę, pašalinai kaltę. – P.
Tu prieglobstis mano, iš vargų mane ištrauki, *
apsupi džiugiais išganymo šūksniais. – P.
Linksminkitės Viešpatyje, džiūgaukite, teisieji, *
šūkaukite iš džiaugsmo, visi tyraširdžiai! – P.
Gal 2, 16. 19–21 Jau nebe aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško galatams.
Broliai ir seserys!
Žinome, jog žmogus nuteisinamas ne Įstatymo darbais, bet tik tikėjimu į Jėzų Kristų. Taigi mes įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume nuteisinti Kristaus tikėjimu, o ne Įstatymo darbais; nes Įstatymo darbais nebus nuteisintas nė vienas žmogus.
Aš Įstatymu numiriau Įstatymui, kad gyvenčiau Dievui. Esu nukryžiuotas kartu su Kristumi. Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane. Aš neatmetu Dievo malonės, nes jei teisumas įgyjamas Įstatymu, tuomet Kristus numirė veltui.
Tai Dievo žodis.
1 Jn 4, 10b P. Aleliuja. – Dievas mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų,
kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes. –
P. Aleliuja.
Ilgoji forma Lk 7, 36 – 8, 3
Trumpoji forma Lk 7, 36–50 Jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji labai pamilo
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo. Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, verkdama priėjusi iš užpakalio prie jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu.
Tai matydamas fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia, – kad ji nusidėjėlė!“
O Jėzus prabilo: „Simonai, turiu tau ką pasakyti.“
Tas atsiliepė: „Sakyk, Mokytojau!“
„Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas – penkiasdešimt. Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės?
Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota.“
Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei.“
Ir, atsisukęs į moterį, jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji suvilgė jas ašaromis ir nušluostė savo plaukais. Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi man kojų. Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas. Todėl aš tau sakau: jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli.“
O jai tarė: „Atleidžiamos tau nuodėmės.“ Sėdintieji kartu už stalo pradėjo svarstyti: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“
O jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“
Jėzus keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas Gerąją Naujieną apie Dievo Karalystę. Su juo buvo Dvylika [apaštalų] ir kelios moterys, išgydytos nuo piktų jų dvasių bei ligų; tai Marija, vadinama Magdaliete, iš kurios buvo išėję septyni demonai, Erodo prievaizdo Chuzo žmona Joana, Zuzana ir daug kitų moterų, kurios šelpė juos savo turtu.
Tai Viešpaties žodis.