Sir 27, 4–7
Negirk nė vieno, kol neišgirdai jo kalbant
Skaitinys iš Siracido knygos.
Sijojant rėčiu, atsiskiria pelai;
žmogui kalbant, atsiskleidžia jo ydos.
Krosnis išmėgina puodžiaus molinius indus;
žmogus ištiriamas pokalbiu.
Medžio vaisiai atskleidžia, kaip juo buvo rūpintasi,
žmogaus kalba parodo jo širdies polinkius.
Negirk nė vieno, kol neišgirdai jo kalbant,
nes tik tuomet žmonės yra išmėginami.
Tai Dievo žodis.
Ps 91 (92), 2–3. 13–14. 15–16 (P.: 2a)
P. Viešpatie, kaip gera tave šlovint.
Viešpatie, kaip gera tave šlovint, †
giedoti šlovinimo giesmes *
tavo vardui, Aukščiausias,
skelbti kas rytą ištikimąją tavo meilę, *
o tavo ištikimybę – kas naktį. – P.
Teisieji žaliuoja lyg palmės, *
šakojas kaip kedrai Libano.
Viešpaties Namuose pasodinti, *
mūsų Dievo kiemuos jie žaliuoja. – P.
Net žiloje senatvėje neša vaisių, *
visada sodrių ir sultingų,
liudydami, koks teisus yra Viešpats – *
mano uola, nes jame nerasi ydos. – P.
1 Kor 15, 54–58
Duoda mums pergalę per Jėzų Kristų
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Kada šis gendantis [kūnas] apsivilks negendamybe ir šis marus [kūnas] apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?! Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – Įstatymas. Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
Tad, mano mylimieji broliai ir seserys, būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.
Tai Dievo žodis.
Fil 2, 15b–16a
P. Aleliuja. – Jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje.
Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio. –
P. Aleliuja.
Lk 6, 39–45
Lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus pasakė mokiniams palyginimą:
„Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?!
Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas.
Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius. Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių. Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis.“
Tai Viešpaties žodis.