Jer 1, 4–5. 17–19 Pranašu tautoms tave aš paskyriau
Skaitinys iš pranašo Jeremijo knygos.
Jošijo dienomis man atėjo Viešpaties žodis: „Dar prieš sukurdamas įsčiose, tave aš pažinau, dar prieš gimimą tave aš pašventinau, – pranašu tautoms tave aš paskyriau.
Todėl susijuosk savo strėnas! Stokis ir skelbk jiems visa, ką tau liepiu! Nepalūžk nuo jų, kad tavęs nepalaužčiau jų akyse!
O aš – štai padariau tave šiandien sutvirtintu miestu, geležiniu šulu ir vario siena, kad būtum prieš visą kraštą: prieš Judo karalystės karalius ir didžiūnus, prieš jos kunigus ir visą liaudį.
Prieš tave jie kovos, bet tavęs neįveiks, nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau“, – tai Viešpaties žodis.
Tai Dievo žodis.
Ps 70 (71), 1–2. 3–4a. 5–6ab.
15ab ir 17 (P.: plg. 15) P. Apsakys mano lūpos tavo išganymą, Viešpatie.
Viešpatie, tavyje užuovėjos ieškau, – *
neleisk man niekada nusivilti!
Teisus tu esi, ateik į pagalbą, išgelbėk, *
atkreipk į mane savo ausį, padėk man! – P.
Būk uola mano prieglobsčiui, *
bokštas stiprusis man išsigelbėt,
nes tu mano uola ir tvirtovė! *
Mano Dieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankų. – P.
Juk tu mano lūkestis, Viešpatie; *
nuo pat jaunystės, Viešpatie, tavimi pasikliauju.
Tau priklausiau dar net negimęs; *
motinos įsčiose tu buvai man globėjas. – P.
Mano lūpos apsakys teisius tavo darbus, *
apie tavo išganymą visada bylosiu.
Dieve, tu mokei mane nuo jaunystės, *
ir aš iki šiolei skelbiu tavo nuostabiuosius darbus. – P.
Ilgoji forma 1 Kor 12, 31 – 13, 13
Trumpoji forma 1 Kor 13, 4–13 Pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė,
bet didžiausia yra meilė
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Siekite aukštesniųjų malonės dovanų! Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią:
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia. Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.
Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
Tai Dievo žodis.
Plg. Lk 4, 18 P. Aleliuja. – Viešpats mane pasiuntė nešti
Gerosios Naujienos vargdieniams,
skelbti belaisviams išvadavimo. – P. Aleliuja.
Lk 4, 21–30 Jėzus, kaip ir Elijas bei Eliziejus, siunčiamas ne tik pas žydus
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzus pradėjo kalbėti sinagogoje: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“
Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų. Ir jie klausė: „Argi jis ne Juozapo sūnus?“
O Jėzus prabilo: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’ – padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume.“
Jis dar pridūrė: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje. Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas.“
Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino.
Tai Viešpaties žodis.