Iz 62, 1–5 Jaunikis džiaugiasi nuotaka
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Dėl Ziono aš netylėsiu, dėl Jeruzalės aš nenurimsiu, kol jos teisumas kaip aušra nesušvis ir jos pergalė kaip deglas nesuliepsnos.
Išvys tuomet tautos tavo teisumą, visi karaliai – tavo šlovę. Tu būsi vadinama nauju vardu, kurį pats Viešpats tau suteiks.
Tu būsi puošni karūna Viešpaties rankoje, karališka diadema savo Dievo dešinėje.
Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“, ir tavo šalies – „Nuniokotąja“. Bet tu būsi vadinama „Ji mano žavesys“, o tavoji šalis – „Ištekėjusia“, nes Viešpats tavimi žavisi, už jo yra ištekėjusi tavoji šalis.
Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele, taip tavasis Statytojas susituoks su tavimi. Kaip džiaugiasi nuotaka jaunikis, taip tavimi džiaugsis tavasis Dievas.
Tai Dievo žodis.
Ps 95 (96),1–2a. 2b–3. 7–8. 9–10a ir c (P.: 3) P. Skelbkit visoms tautoms nuostabius Viešpaties darbus.
Giedokite Viešpačiui naują giesmę, †
Viešpačiui giedok, visa žeme! *
Giedokite Viešpačiui, garbinkite jo vardą. – P.
Diena iš dienos jo išganymą skelbkit! †
Jo garbę tautoms apsakykit, – *
visoms tautoms nuostabiuosius jo darbus! – P.
Šlovinkite Viešpatį, visų tautų šeimos, *
garbinkite Viešpaties galybę!
Atiduokite garbę Viešpaties vardui, *
atnaša nešini, į jo kiemus įženkit! – P.
Pulkite kniūbsti prieš Viešpatį, šventą ir didingą; *
nuo jo Artumo tegul sudreba žemė!
Skelbkit visoms tautoms: „Viešpats yra Karalius!“ *
Tautas jis bešališkai teisia. – P.
1 Kor 12, 4–11 Ta pati Dvasia dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur.
Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – gydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą.
Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.
Tai Dievo žodis.
2 Tes 2, 14 P. Aleliuja. – Dievas pašaukė mus per Evangeliją,
kad įgytume mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus garbę. – P. Aleliuja.
Jn 2, 1–12 Tokią ženklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai.
Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno.“
Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“
Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“
Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos. Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens.“ Jie pripylė sklidinus. Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui.“ Tie nunešė.
Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prievaizdas pasišaukė jaunikį ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei.“
Tokią ženklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį. Paskui jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas.
Tai Viešpaties žodis.