Velykų aštuntoji diena
Apd 5, 12–16 Nuolat augo būrys įtikėjusių Viešpatį vyrų ir moterų
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Per apaštalų rankas darėsi žmonėse daug ženklų ir stebuklų. Visi jie vieningai rinkdavosi Saliamono stoginėje. Niekas kitas neišdrįsdavo prie jų prisidėti. Žmonės juos labai gerbė.
Ir nuolat augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį. Žmonės net į gatves nešdavo ligonius ir ten guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų. Taip pat iš aplinkinių miestelių daug žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami sergančius ir netyrųjų dvasių varginamus, ir visi jie būdavo pagydomi.
Tai Dievo žodis.
Ps 117 (118), 2–4. 22–24. 25–27a (P.: 1) P. Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
per amžius tveria ištikimoji jo meilė.
Arba: Aleliuja.
Tegul Izraelis byloja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“
Aarono namai tekartoja: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“
Tesako visi, kas pagarbiai Viešpaties bijo: *
„Amžina ištikimoji jo meilė.“ – P.
Akmuo, kurį statytojai atmetė, *
kertiniu akmeniu tapo.
Taip Viešpaties yra padaryta, – *
mums tai reginys nuostabiausias!
Viešpats šią dieną mums davė, – *
linksminkimės, džiugesį skleiskim. – P.
O Viešpatie, meldžiame, mus išgelbėk! *
O Viešpatie, prašome, suteik mums palaimą!
Viešpaties vardu tebus palaimintas, kas įeina! †
Laiminame jus iš Viešpaties Būsto. *
Viešpats yra Dievas, – tai jis mums nušvito. – P.
Apr 1, 9–11a. 12–13. 17–19 Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius
Skaitinys iš Apreiškimo šventajam apaštalui Jonui.
Aš, Jonas, jūsų brolis ir sielvarto, karalystės bei ištvermės bendrininkas Jėzuje, buvau saloje, vardu Patmas, dėl Dievo žodžio ir Jėzaus liudijimo. Aš turėjau Dvasios pagavą Viešpaties dieną ir išgirdau sau už nugaros galingą balsą, tarsi trimitą, bylojantį: „Ką matai, surašyk į knygą ir pasiųsk septynioms Bažnyčioms.“
Tuomet aš atsigręžiau pažiūrėti balso, kalbėjusio su manimi, ir atsigręžęs išvydau septynis aukso žibintuvus, o žibintuvų viduryje – panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį ilga tunika ir persijuosusį per krūtinę aukso juosta.
Jį išvydęs, aš puoliau jam po kojų, tarsi negyvas. Bet jis uždėjo ant manęs savo dešinę ir prabilo: „Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus. Tad užrašyk, ką būsi regėjęs, kas yra ir kas turi vėliau įvykti.“
Tai Dievo žodis.
Jn 20, 29 P. Aleliuja. – Tu įtikėjai, Tomai, nes pamatei, –
sako Viešpats. –
Palaiminti, kurie tiki nematę! – P. Aleliuja.
Jn 20, 19–31 Po aštuonių dienų atėjo Jėzus
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.
O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“
Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“
O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“
Po aštuoni dien jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“
Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“!
Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“
Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.
Tai Viešpaties žodis.