Mch 5, 1–4a Iš tavęs kils Izraelio valdovas
Skaitinys iš pranašo Michėjo knygos.
Viešpats taip sako:
„O tu, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs man kils tas, kuris valdys Izraelį; jo kilmė siekia senų senovę, seniai praėjusius laikus. {Todėl jis paliks juos lig laiko, kai įsčiose nešiojanti kūdikį bus pagimdžiusi; tuomet jo giminių likučiai sugrįš pas Izraelio vaikus.} Jis tvirtai laikysis ir ganys savo kaimenę Viešpaties jėga, Viešpaties, savo Dievo, galingu vardu.
Jie gyvens saugiai, nes dabar jo didybė pasieks žemės pakraščius. Jis pats bus taika!“
Tai Dievo žodis.
Ps 79 (80), 2ac ir 3b. 15–16. 18–19 (P.: 4) P. Dieve, pastatyk mus vėl ant kojų!
Tešviečia mums veidas tavasis,
ir mes išgelbėti būsim!
Atgręžk savo ausį, Ganytojau Izraelio, *
Tu, kuris sėdi soste ant kerubų, sušviski.
Parodyk savo galybę, *
ateik mūsų gelbėt! – P.
Atsigręžk vėl į mus, Galybių Dieve! †
Pažvelk iš dangaus, pasižiūrėki, *
tuo vynmedžių pasirūpink.
Ateik ir globok, ką tavo dešinė pasodino, *
jauną kamieną, kurį išauginai sau tokį stiprų. – P.
Suteik pagalbą vyrui savo dešiniosios – *
žmogaus sūnui, kurį išauginai sau tokį stiprų!
Tada mes nuo tavęs daugiau nesitrauksim, *
laikyk mus gyvus, kad šlovintume tavo vardą! – P.
Žyd 10, 5–10 Štai ateinu vykdyti tavo valios
Skaitinys iš Laiško žydams.
Broliai ir seserys!
Ateidamas į pasaulį, Kristus byloja: Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes. Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!
Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permaldavimo aukų tu nebenori, nemėgsti, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – jis paskui paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios. Jis panaikina viena ir nustato kita. Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.
Tai Dievo žodis.
Mt 1, 23 P. Aleliuja. – Štai mergelė nešios įsčiose
ir pagimdys sūnų,
ir jis vadinsis Emanuelis –
„Dievas su mumis.“ – P. Aleliuja.
Lk 1, 39–45 Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą.
Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko:
„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta.“
Tai Viešpaties žodis.