Apd 10, 25–26. 34–35. 44–48 Ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios malonė
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Įeinantį Petrą Kornelijus pasitiko ir, puldamas po kojų, išreiškė jam pagarbą. Petras pakėlė Kornelijų, tardamas: „Kelkis! Juk ir aš esu žmogus.“
Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“
Petrui tebekalbant, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. Su Petru atvykusieji žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlietos Šventosios Dvasios dovanos. Mat jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir šlovinant Dievą.
Tuomet Petras tarė: „Argi kas galėtų šitiems neduoti krikštui vandens, jeigu jie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?!“ Ir jis liepė juos pakrikštyti Jėzaus Kristaus vardu. O šie prašė jį pasilikti dar kelias dienas.
Tai Dievo žodis.
Ps 97 (98), 1. 2–3ab. 3cd–4 (P.: plg. 2) P. Viešpats tautoms apreiškė savo išganymą.
Arba: Aleliuja.
Giedokite Viešpačiui naują giesmę, †
nes jis padarė nuostabių dalykų. *
Jo šventumo petys ir dešinioji pergales skina. – P.
Viešpats paskelbė išganymą savo, *
tautoms apreiškė savo teisumą.
Atsiminė savo gerumą *
ir ištikimybę namams Izraelio. – P.
Visi žemės pakraščiai išvydo *
išganingąjį mūsų Dievo veikimą.
Džiaugsmingai giedokite Viešpačiui, visos šalys, – *
džiugią šlovinimo giesmę užveskit! – P.
1 Jn 4, 7–10 Dievas yra meilė
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono
pirmojo laiško.
Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.
Tai Dievo žodis.
Jn 14, 23 P. Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, –
sako Viešpats, –
ir mano Tėvas jį mylės;
ir mes pas jį ateisime. – P. Aleliuja.
Jn 15, 9–17 Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje.
Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti.
Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.
Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų. Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“
Tai Viešpaties žodis.