Apd 9, 26–31 Jiems išpasakojo, kaip kelionėje regėjo Jėzų
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo baidėsi, netikėdami jį esant mokinį.
Tik Barnabas jį priglaudė, nusivedė pas apaštalus ir jiems išpasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Jėzų ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis atvirai mokęs Jėzaus vardu. Taip jis ėmė lankytis pas juos Jeruzalėje ir drąsiai kalbėti Jėzaus vardu. Jis kalbėdavosi bei ginčydavosi ir su helenistais, kurie nutarė jį nužudyti. Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą.
Tuo tarpu Bažnyčia visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe. Ji tvarkėsi ir veikė su Viešpaties baime ir vis augo, Šventosios Dvasios globojama.
Tai Dievo žodis.
Ps 21 (22), 26b–27. 28 ir 30. 31 (P.: 26a) P. Tau, Viešpatie, šlovinimo giesmes
didžiojoj sueigoj giedosiu.
Arba: Aleliuja.
Tarp pagarbiai tavęs bijančiųjų savo pažadus tau ištesėsiu. *
Pasotinti bus visi vargdieniai,
šlovins Viešpatį, kurie jo ieško. *
Amžiams teatsigauna jų širdys! – P.
Visi žemės pakraščiai atsimins ir į Viešpatį gręšis, *
puls kniūbsti prieš jį visų tautų žmonės.
Jam vieninteliam lenksis žemai visi, kas žemėje miega, *
klaupsis prieš jį ir tie, kur žengia į dulkes. – P.
Ir aš jam gyvensiu. *
Jam tarnaus mano palikuonys;
apie Viešpatį pasakos būsimai kartai, †
skelbs teisius jo darbus dar negimusiai tautai: *
„Štai ką Viešpats padarė!“ – P.
1 Jn 3, 18–24 Štai jo įsakymas: kad tikėtumėte ir mylėtumėte
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono
pirmojo laiško.
Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa. Tuo mes pažinsime, jog esame iš tiesos, ir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta.
Mylimieji, jei širdis mūsų nesmerkia, mes ramiai pasitikime Dievu ir gauname iš jo, ko prašome, nes laikomės jo įsakymų ir darome, kas jam patinka.
O štai jo įsakymas: kad tikėtume jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtume vieni kitus, kaip jo įsakyta. Kas laikosi jo įsakymų, pasilieka Dieve ir Dievas jame. O kad jis mumyse pasilieka, mes žinome iš Dvasios, kurią jis mums davė.
Tai Dievo žodis.
Jn 15, 4a. 5b P. Aleliuja. – Pasilikite manyje,
tai ir aš jumyse pasiliksiu, – sako Viešpats; –
kas pasilieka manyje,
tas duoda daug vaisių. – P. Aleliuja.
Jn 15, 1–8 Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.
Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai.“
Tai Viešpaties žodis.