Apd 4, 8–12 Nėra duota kito vardo,
kuriuo mes galėtume būti išgelbėti
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis Petras, Šventosios Dvasios įkvėptas, atsakė: „Tautos vadovai ir seniūnai! Jeigu dėl gero darbo ligoniui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas, tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus Nazarėno, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Tik jo vardu šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas.
Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.“
Tai Dievo žodis.
Ps 117 (118), 1 ir 8–9. 21–23.
26 ir 28 ir 29 (P.: 22) P. Akmuo, kurį statytojai atmetė,
kertiniu akmeniu tapo.
Arba: Aleliuja.
Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, *
per amžius tveria ištikimoji jo meilė!
Geriau pas Viešpatį pagalbos ieškoti, *
negu žmonėmis pasikliauti!
Geriau pas Viešpatį užuovėjos ieškoti, *
negu pasitikėti didžiūnais! – P.
Dėkoju tau, kad išklausei mano maldą *
ir tapai išganymu mano.
Akmuo, kurį statytojai atmetė, *
kertiniu akmeniu tapo.
Taip Viešpaties yra padaryta, – *
mums tai reginys nuostabiausias! – P.
Viešpaties vardu tebus palaimintas, kas įeina! *
Laiminame jus iš Viešpaties Būsto.
Tu mano Dievas, aš tau dėkosiu; *
tu mano Dievas, tave aš aukštinsiu.
Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras, *
per amžius tveria ištikimoji jo meilė! – P.
1 Jn 3, 1–2 Matysime Dievą tokį, koks jis yra
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono
pirmojo laiško.
Mylimieji!
Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikais – ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino. Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra.
Tai Dievo žodis.
Jn 10, 14 P. Aleliuja. – Aš – gerasis ganytojas, – sako Viešpats; –
aš pažįstu savąsias avis,
ir manosios pažįsta mane. – P. Aleliuja.
Jn 10, 11–18 Geras ganytojas už avis guldo gyvybę
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu Jėzus kalbėjo:
„Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
Aš esu gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti; tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo.“
Tai Viešpaties žodis.