Apd 3, 13–15. 17–19 Jūs nužudėte gyvybės kūrėją,
kurį Dievas prikėlė iš numirusių
Skaitinys iš Apaštalų darbų.
Anomis dienomis Petras kreipėsi į minią:
„Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas, pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsigynėte Pilotui, kai tas buvo benusprendžiąs jį paleisti. Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį. Jūs nužudėte gyvybės kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to liudytojai.
O dabar, broliai ir seserys, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinios, kaip ir jūsų vadai. Taip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų pranašų lūpomis, būtent – kad jo Mesijas kentėsiąs. Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės.“
Tai Dievo žodis.
Ps 4, 2. 7. 9 (P.: 7b) P. Viešpatie, tavo veido šviesa mums tešviečia.
Arba: Aleliuja.
Kai šaukiuosi, mane išklausyki, *
o mano teisusis Dieve!
Vargo prispaustam, tu man padėjai. *
Būk maloningas, išklausyk mano maldą! – P. 7
Daugelis sako: †
„O, kad geresnės dienos išauštų! *
Viešpatie, tavo veido šviesa mums tešviečia!“ – P.
Ramus aš guluosi ir tuoj užsnūstu, *
nes tik tu, Viešpatie, leidi be rūpesčio man ilsėtis. – P.
1 Jn 2, 1–5a Jis yra permaldavimas už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono
pirmojo laiško.
Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.
Iš to patiriame, jog esame jį pažinę, kad laikomės jo įsakymų. Kas sakosi jį pažinęs, bet jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos. O kas laikosi jo žodžių, tas iš tiesų tobulai myli Dievą. Iš to ir pažįstame, jog jame esame.
Tai Dievo žodis.
Plg. Lk 24, 32 P. Aleliuja. – Viešpatie Jėzau, atverk mums Raštų prasmę;
uždek mūsų širdis, kai tu mums kalbi. –
P. Aleliuja.
Lk 24, 35–48 Yra parašyta, kad Kristus kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Luką.
Anuo metu Jėzaus mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint.“ Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas.
Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse.
Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse.“ Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: „Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. Jūs esate šių dalykų liudytojai.“
Tai Viešpaties žodis.