Sekmadienis po Sekminių
Įst 4, 32–34. 39–40Viešpats yra Dievas ir aukštai danguje, ir čia, žemėje, – nėra kito
Skaitinys iš Pakartoto Įstatymo knygos.
Prabilęs tautai, Mozė kalbėjo:
„Nūnai prašyčiau pasiklausti apie praeities amžius, seniai prieš tave praėjusius, nuo tos dienos, kai Dievas sukūrė žmones žemėje, pasiteirauti nuo vieno dangaus krašto iki kito, ar įvyko kada nors toks didingas įvykis kaip šis, ar kada nors kas nors panašaus buvo girdėta? Ar girdėjo kokia nors tauta balsą Dievo, kalbančio iš ugnies, kaip tu kad girdėjai, ir yra išlikusi gyva? Ar koks nors dievas kada nors bandė eiti ir paimti sau tautą iš kitos tautos rykštėmis, ženklais ir stebuklais, karu, galingai pakelta ranka ir klaiką keliančiais darbais, kaip Viešpats, jūsų Dievas, kad padarė tau matant dėl jūsų Egipte?
Žinok tat šiandien ir dėkis į širdį, kad Viešpats yra Dievas ir aukštai, danguje, ir čia, žemėje, – nėra kito. Laikykis jo įstatų ir įsakymų, kuriuos duodu tau šiandien tavo labui ir tavo palikuonims po tavęs, idant ilgai gyventumei žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, duoda tau visam laikui.“
Tai Dievo žodis.
Ps 32 (33), 4–5. 6 ir 9. 18–19.
20 ir 22 (P.: plg. 12b)P. Laiminga tauta, kurią Viešpats paveldu sau išsirinko.
Juk tiesus mūsų Viešpaties žodis *
ir patikimas kiekvienas jo darbas.
Jis myli, kas teisu ir teisinga; *
ištikima Viešpaties meile aptvindyta žemė. – P.
Viešpaties žodžiu sukurti yra dangūs, *
jo burnos alsavimu – visos jų galybės.
Juk jis tarė, ir visata pasidarė, *
jis įsakė, ir visa atsirado. – P.
Tai Viešpats globoja tuos, kurie pagarbiai jo bijo *
ir ištikima jo meile pasikliauja,
kad iš mirties nasrų jų gyvastį išplėštų, *
ir bado metu išsaugotų gyvus. – P.
Viešpatyje mūsų viltys, – *
jis apsauga mums ir skydas.
Telydi mus, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, *
nes į tave nuolat mes žvelgiam. – P.
Rom 8, 14–17Jūs gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško romiečiams.
Broliai ir seserys!
Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes – Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.
Tai Dievo žodis.
Plg. Apr 1, 8P. Aleliuja. – Garbė Tėvui ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai –
Dievui, kuris yra, kuris buvo
ir kuris ateis. – P. Aleliuja.
Mt 28, 16–20Krikštykite juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Matą.
Anuo metu vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo.
Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.
Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“
Tai Viešpaties žodis.