Visus skaitinius galima imti ir iš A metų, p. 135.
Jer 31, 31–34 Aš sudarysiu naują sandorą ir neatminsiu nuodėmės
Skaitinys iš pranašo Jeremijo knygos.
„Tikėkite manimi, ateina dienos, – tai Viešpaties žodis, – kada sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais. Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kada paėmęs juos už rankos išvedžiau iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, o jie sulaužė manąją sandorą, – tai Viešpaties žodis.
O šitokia yra sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai Viešpaties žodis, – įdiegsiu jiems savo įstatymą, jį įrašysiu jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta.
Ir nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: ‘Pažinkit Viešpatį!’ Visi, maži ir dideli, pažins mane, – tai Viešpaties žodis, – nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu.“
Tai Dievo žodis.
Ps 50 (51), 3–4. 12–13. 14–15 (P.: 12a) P. Sukurk man tyrą širdį, o Dieve.
Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo, †
iš savo begalinio gailestingumo *
sunaikink maištingus mano darbus.
Nuplauk ir numazgok mano kaltę, *
nuvalyk nuo manęs mano nuodėmę! – P.
Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, *
manyje atsidavusią dvasią atnaujink.
Neatstumki manęs nuo savo Artumo, *
neatimk savo dvasios šventosios. – P.
Išganymo džiaugsmą man vėl sugrąžinki, *
dvasios uolumas mane tepalaiko.
Vesiu maištautojus į tavo kelią, *
nusidėjėlius pas tave sugrąžinsiu. – P.
Žyd 5, 7–9 Jis išmoko klusnumo ir tapo amžinojo išganymo priežastimi
Skaitinys iš Laiško žydams.
Broliai ir seserys!
Kristus savo kūno dienomis siuntė savo prašymus bei maldavimus su balsiu šauksmu bei ašaromis į tą, kuris jį galėjo išgelbėti nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo pagarbumo. Būdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose išmoko klusnumo ir, pasidaręs tobulas, visiems, kurie jo klauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi.
Tai Dievo žodis.
Jn 12, 26 Kas nori man tarnauti,
tegul seka paskui mane, – sako Viešpats; –
kur aš esu, ten bus ir mano tarnas.
Jn 12, 20–33 Jei kviečių grūdas kris į žemę ir apmirs, jis duos gausių vaisių
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu, tarp atėjusių per šventes Dievo pagarbinti buvo ir graikų. Jie kreipėsi į Pilypą, kilusį iš Galilėjos miesto Betsaidos, prašydami: „Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų!“ Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui, paskui jie abu – Andriejus ir Pilypas – atėję pranešė Jėzui. O Jėzus jiems tarė:
„Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui. Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas.
Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam aš ir atėjau į šią valandą. Tėve, pašlovink savo vardą!“
Tuomet iš dangaus ataidėjo balsas: „Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!“ Aplink stovinti minia, tai išgirdus, sakė griaustinį sugriaudus. Kai kurie tvirtino: „Angelas jam kalbėjo.“ O Jėzus atsakė: „Ne dėl manęs, o dėl jūsų pasigirdo tas balsas. Dabar teisiamas šitas pasaulis. Dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan. O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs.“
Jis tai pasakė nurodydamas, kokia mirtimi jam reikės mirti.
Tai Viešpaties žodis.