Visus skaitinius galima imti ir iš A metų, p. 123.
Ilgoji forma Iš 20, 1–17 Įstatymas duotas per Mozę
Skaitinys iš Išėjimo knygos.
Anomis dienomis Dievas ištarė visus šiuos žodžius:
„Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.
Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.
Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme.
Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
Atsimink, kad švęstum šabo dieną.
Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse. Nes per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir ją pašventino.
Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.
Nežudysi.
Nesvetimausi.
Nevogsi.
Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.“
Tai Dievo žodis.
Trumpoji forma Iš 20, 1–3. 7–8. 12–17 Įstatymas duotas per Mozę
Skaitinys iš Išėjimo knygos.
Anomis dienomis Dievas ištarė visus šiuos žodžius:
„Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergovės namų.
Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.
Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
Atsimink, kad švęstum šabo dieną.
Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.
Nežudysi.
Nesvetimausi.
Nevogsi.
Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.“
Tai Dievo žodis.
Ps 18 B (19 B), 8. 9. 10. 11 (P.: Jn 6, 68c) P. Viešpatie, tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
Viešpaties Mokymas – tobulas: *
jis atnaujina gyvastį;
Viešpaties įsakai teisingi – *
jie paprastus žmones padaro išminčiais. – P.
Viešpaties įstatai teisūs – *
jie džiugina širdį;
Viešpaties įsakymas aiškus – *
akims jis duoda šviesą. – P.
Tyra pagarbioji Dievo baimė – *
ji ištikima per amžius.
Tikri Viešpaties sprendimai, *
visi jie teisingi. – P.
Brangintini labiau už auksą, *
net už rinktinį auksą,
saldesni už medų – *
gryniausią korio medų. – P.
1 Kor 1, 22–25 Mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žmonėms yra
papiktinimas, bet pašauktiesiems – Dievo išmintis
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė. Bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dieviškoji kvailybė išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones.
Tai Dievo žodis.
Jn 3, 16 Dievas taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo viengimį Sūnų,
kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą.
Jn 2, 13–25 Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.
Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“
Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“
Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“
Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.
Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.
Tai Viešpaties žodis.