1 Kar 17, 10–16 Našlė padarė iš savo miltų paplotį ir atnešė Elijui
Skaitinys iš Pirmosios Karalių knygos.
Anomis dienomis pranašas Elijas leidosi į kelionę ir atėjo į Zarefatą. Priėjęs miesto vartus, jis pamatė ten našlę, berenkančią malkas. Ją pasišaukęs, tarė: „Prašyčiau atnešti man truputį vandens inde atsigerti.“ Jai einant atnešti, jis šūktelėjo iš paskos, tardamas: „Atnešk man kąsnį duonos rankoje!“ – „Kaip gyvas tavo Viešpats, – ji atsakė, – aš nieko kepto neturiu, vien tik saują miltų puode ir truputį aliejaus ąsotyje. Štai dabar rankioju pagalius, kad grįžusi namo tai pataisyčiau sau ir sūnui. Suvalgysime ir paskui mirsime.“
„Nebijok, – tarė jai Elijas, – eik ir daryk, kaip sakei. Bet pirma padaryk paplotį ir jį išnešk man, o tada pataisyk ką nors sau ir savo sūnui. Nes Viešpats, Izraelio Dievas, taip kalbėjo: ‘Miltų puode neišseks nei aliejaus ąsotyje nepritrūks iki tos dienos, kurią Viešpats atsiųs žemei lietaus’.“
Nuėjusi ji padarė, kaip Elijas buvo pasakęs. Ji pati ir jis bei visa jos šeimyna turėjo maisto ilgą laiką. Miltai puode neišseko nei aliejaus ąsotyje nepritrūko, kaip Viešpats buvo kalbėjęs per Eliją.
Tai Dievo žodis.
Ps 145 (146), 7. 8–9a. 9bc–10 (P.: 1) P. Šlovink Viešpatį, mano siela!
Arba: Aleliuja.
Amžiais jis savo pažado laikos, – *
gina teises nuskriaustųjų,
alkaniems parūpina duonos. *
Viešpats kalinius išvaduoja. – P.
Viešpats atveria akis akliesiems. *
Viešpats pakelia gyvenimo palaužtuosius,
Viešpats myli teisiuosius. *
Viešpats ateivius saugo. – P.
Globoja našlaitį ir našlę, *
bet supainioja nedorėlių kelią.
Viešpats viešpataus per amžius, *
tavo Dievas per visas kartas, Zione. – P.
Žyd 9, 24–28 Kristus vieną kartą yra paaukotas, kad atsilygintų už visų nuodėmes
Skaitinys iš Laiško žydams.
Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą – tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų, stovėdamas prieš Dievo veidą. Ir įžengė ne tam, kad pakartotinai atnašautų save, kaip daro vyriausiasis kunigas, kuris kasmet įeina į šventąją vietą su svetimu krauju, – tuomet Kristui būtų reikėję daugelį kartų kentėti nuo pasaulio sukūrimo. Bet dabar jis vieną kartą visiems laikams pasirodė amžių pabaigoje, kad savo auka sunaikintų nuodėmę.
Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą, taip ir Kristus, vieną kartą paaukotas, kad atsilygintų už visų nuodėmes, antrą kartą pasirodys ne dėl nuodėmių, bet jo laukiančiųjų išganymui.
Tai Dievo žodis.
Mt 5, 3 P. Aleliuja. – Palaiminti beturčiai dvasia,
nes jų yra Dangaus Karalystė. – P. Aleliuja.
Ilgoji forma Mk 12, 38–44
Trumpoji forma Mk 12, 41–44 Ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu mokydamas Jėzus kalbėjo miniai:
„Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse. Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas.“
[Anuo metu] Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką.
Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius.“
Tai Viešpaties žodis.