Iz 53, 10–11 Kai save atiduos kaip auką už nuodėmę,
jis matys palikuonių ir gyvens ilgai
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Viešpats norėjo, kad jis kentėtų negalią. Kai save atiduos kaip auką už nuodėmę, matys palikuoni ir gyvens ilgai. Per jį klestės Viešpaties užmojis. Už savo vargus jis matys šviesą dienų pilnatvėje, per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį, prisiims jų bausmę už kaltes.
Tai Dievo žodis.
Ps 32 (33), 4–5. 18–19. 20 ir 22 (P.: 22) P. Telydi mus, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė,
nes į tave nuolat mes žvelgiam.
Juk tiesus Viešpaties žodis *
ir patikimas kiekvienas jo darbas.
Jis myli, kas teisu ir teisinga; *
ištikima Viešpaties meile aptvindyta žemė. – P.
Tai Viešpats globoja tuos, kurie pagarbiai jo bijo *
ir ištikima jo meile pasikliauja,
kad iš mirties nasrų jų gyvastį išplėštų, *
ir bado metu išsaugotų gyvus. – P.
Viešpatyje mūsų viltys, – *
jis apsauga mums ir skydas.
Telydi mus, Viešpatie, tavo ištikimoji meilė, *
nes į tave nuolat mes žvelgiam. – P.
Žyd 4, 14–16 Visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonių sosto
Skaitinys iš Laiško žydams.
Broliai ir seserys, mes turime didį Vyriausiąjį Kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, taigi tvirtai laikykimės tikėjimo. Mes gi turime ne tokį Vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį. Todėl visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku.
Tai Dievo žodis.
Plg. Mk 10, 45 P. Aleliuja. – Žmogaus Sūnus atėjo, kad pats tarnautų
ir savo gyvybės kaina daugybę išpirktų. –
P. Aleliuja.
Ilgoji forma Mk 10, 35–45
Trumpoji forma Mk 10, 42–45 Žmogaus Sūnus atėjo, kad savo gyvybės kaina daugybę išpirktų
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu prie Jėzaus prieina Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipiasi: „Mokytojau, mes norime, kad padarytum, ko prašysime.“
Jis atsakė: „O ko norite, kad jums padaryčiau?“
Jie tarė: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“
Jėzus atsakė: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“
Jie sako: „Galime“.
Bet Jėzus jiems pasakė: „Beje, taurę, kurią aš gersiu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo aš būsiu pakrikštytas, jūs irgi būsite pakrikštyti. Tačiau ne mano reikalas duoti vietą savo dešinėje ar kairėje, – tai bus tiems, kuriems paskirta.“
Tai išgirdę, dešimtis supyko ant Jokūbo ir Jono.
[Anuo metu] Pasišaukęs Dvylika, Jėzus tarė:
„Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp jūsų yra ne taip! Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas. Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“
Tai Viešpaties žodis.