XXVIII EILINIS SEKMADIENIS (B/_ABC) (p. 518)

Pirmasis skaitinys Išm 7, 7–11 

Turtus palyginti su išmintimi laikiau niekais 

Skaitinys iš Išminties knygos. 

Meldžiausi, ir man buvo suteiktas supratimas,
šaukiausi {Dievo} pagalbos,
ir atėjo pas mane išminties dvasia.
Ją vertinau labiau, negu skeptrą ir sostą,
o turtus palyginti su ja laikiau niekais.
Nelyginau jos net su brangakmeniu,
nes visas auksas prieš ją
tėra tik žiupsnis smilčių,
o sidabras prieš ją vien tik molis.

Mylėjau ją labiau už sveikatą ir grožį,
vertinau ją daugiau negu dienos šviesą,
nes jos spindesys niekad negęsta.
Drauge su ja atėjo man visa, kas gera,
ir iš jos rankų – nesuskaičiuojami turtai. 

Tai Dievo žodis. 

Atliepiamoji psalmė Ps 89 (90), 12–13. 14–15. 16–17 (P.: 14) 

P. Savo gerumu pasotink mus, Viešpatie,
kad giedotume iš džiaugsmo. 

Išmokyk mus savo dienas suskaičiuoti, *
kad įgytume išmintingą širdį. 
Viešpatie, sugrįžki! Ar ilgai dar? *
Būk savo tarnams gailestingas. – P. 

Savo gerumu pasotink mus auštant, † 
kad giedotume iš džiaugsmo * 
per dienų dienas, kol gyvensim.
Duok mums tiek laimės, kiek suteikei skausmo * 
per visą mūsų nelaimių metą. – P. 

Tenušvinta mums, tavo tarnams, tavųjų darbų didingumas, * 
o tavo garbinga galybė – mūsų palikuonims.
Viešpatie, mūsų Dieve, malonė visur mus telydi: †
padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus, – *
mūsų triūsą palaimink! – P. 

Antrasis skaitinys Žyd 4, 12–13 

Dievo žodis teisia širdies sumanymus bei mintis 

Skaitinys iš Laiško žydams. 

Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų ir teisia širdies sumanymus bei mintis. Jam nėra jokių paslėptų padarų, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą. 

Tai Dievo žodis. 

Posmelis prieš Evangeliją Mt 5, 3 

P. Aleliuja. – Palaiminti beturčiai dvasia,
nes jų yra Dangaus Karalystė. – P. Aleliuja. 

Evangelija Ilgoji forma Mk 10, 17–30
Trumpoji forma Mk 10, 17–27 

Parduok visa, ką turi, ir sek paskui mane 

Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų. 

Anuo metu, Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“

Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną.“

Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės.“

Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane.“ Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo Karalystę!“ Mokiniai buvo nustebinti jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku patekti į Dievo Karalystę! Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo Karalystę.“

Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada galės išsigelbėti?“ Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma.“ 

 

Tada Petras sakė jam: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave.“ 

Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai nam , brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo.“ 

 

Tai Viešpaties žodis. 


Sena ABC, p. 448.