(p. 509)Išm 2, 12. 17–20 Pasmerkime jį gėdingai mirčiai
Skaitinys iš Išminties knygos.
Bedieviai kalbėjo: „Patykokime teisiojo žmogaus,
nes jis mus varžo ir priešinasi mūsų darbams, –
prikaišioja mums nusižengimais Įstatymui
ir kaltina mus už netikusį mūsų auklėjimą.
Pažiūrėkime tad, ar jo žodžiai yra tikri,
sužinokime, kas jam atsitiks sulaukus gyvenimo galo.
Juk jeigu teisusis yra Dievo vaikas,
Dievas padės jam, išgelbės jį iš priešų rankos.
Ištikime jį užgaule ir kančia,
kad pažintume jo būdo švelnumą
ir išmėgintume jo kantrybę.
Pasmerkime jį gėdingai mirčiai,
nes, jo paties žodžiais tariant, Dievas juo pasirūpins.“
Tai Dievo žodis.
Ps 53 (54), 3–4. 5. 6 ir 8 (P.: 6b) P. Viešpats mano gyvastį gina.
Dieve, savo vardu mane tu gelbėk, *
apgink mane savo galybe!
Išgirsk, Dieve, mano maldą, *
klausykis mano žodžių! – P.
Įžūlūs žmonės prieš mane sukilo, †
nuožmieji mano gyvasties tyko, – *
jie Dievo nepaiso. – P.
Bet Dievas – mano pagalba, *
Viešpats mano gyvastį gina!
Tada atnašausiu tau geros valios auką, *
tavo vardą, Viešpatie, šlovinsiu, nes tu esi geras. – P.
Jok 3, 16 – 4, 3 Teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jokūbo laiško.
Mylimieji!
Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai. Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi. O teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką.
Iš kur atsiranda karai, iš kur tarp jūsų kivirčai? Ne iš kur kitur, tik iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų sąnariuose? Geidžiate ir neturite? Tuomet žudote. Pavydite ir negalite pasiekti? Tuomet kovojate ir kariaujate. Jūs neturite, nes neprašote. Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote – tik savo įnoriams tenkinti.
Tai Dievo žodis.
2 Tes 2, 14 P. Aleliuja. – Dievas pašaukė mus per Evangeliją,
kad įgytume mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus garbę. – P. Aleliuja.
Mk 9, 30–37 Žmogaus Sūnus bus atiduotas priešams...
Kas trokšta būti pirmas, visiems tetarnauja!
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu, nusileidę nuo kalno, Jėzus ir mokiniai keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels.“ Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.
Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.
Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“
Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs.“
Tai Viešpaties žodis.