Iz 50, 5–9a Atsukau nugarą mane plakantiems
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Viešpats Dievas atvėrė man ausis; aš nemaištavau, atgal nesitraukiau. Atsukau nugarą mane plakantiems, atkišau žandus raunantiems man barzdą, nuo užgauliojimo ir spjūvių neslėpiau veido.
Viešpats Dievas man padeda, todėl aš nesu pažemintas. Nutaisiau savo veidą kietą kaip titnagas, žinau, kad nebūsiu sugėdintas. Mano gynėjas yra arti, – kas drįs su manimi bylinėtis? Stokime vienas prieš kitą teisme! Kas turi bylą prieš mane? Tegu man prisistato! Štai Viešpats Dievas man padeda, – tad kas mane bepasmerks?
Tai Dievo žodis.
Ps 114 (116 A), 1–2. 3–4. 5–6. 8–9 (P.: 9) P. Viešpaties Artume aš keliauju
pasaulyje – tarp gyvųjų.
Arba: Aleliuja.
Myliu Viešpatį, nes jisai girdi, *
klausosi mano maldavimų balso.
Tikrai jis palenkė savo ausį, – *
šauksiuosi jo, kol būsiu gyvas – P.
Kilpos mirties mane apraizgė, †,
apėmė Šeolo kančios – *
sielvartas ir nerimas graužė.
Tada šaukiausi Viešpaties vardo: †
„O Viešpatie, tavęs maldauju, *
mano gyvastį gelbėk!“ – P.
Viešpats teisus ir maloningas, *
mūsų Dievas – gailestingas.
Viešpats gina silpnuosius, – *
jis išgelbėjo mane iš pavojų. – P.
Gyvastį mano iš mirties jis ištraukė †
ir ašaras man nušluostė, *
neleido kojoms paslysti.
Viešpaties Artume aš keliauju *
pasaulyje – tarp gyvų jų. – P.
Jok 2, 14–18 Tikėjimas, jei neturi darbų, yra miręs
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jokūbo laiško.
Kas iš to, mano broliai ir seserys, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?! Ar gali jį išgelbėti tikėjimas? Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, bet neduotų, ko reikia jų kūnui, – kas iš tų žodžių?!
Taip pat ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. Priešingai, kitas pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus. Parodyk man be darbų savo tikėjimą, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą.“
Tai Dievo žodis.
Gal 6, 14 P. Aleliuja. – Aš niekuo nesigirsiu,
nebent mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus kryžiumi,
dėl kurio pasaulis man yra nukryžiuotas
ir aš – pasauliui. – P. Aleliuja.
Mk 8, 27–35 Tu esi Kristus. Žmogaus Sūnui reikės daug iškentėti
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu Jėzus su mokiniais keliavo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?“
Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti – Eliju, treti – dar kuriuo iš pranašų.“
Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“
Petras jam atsakė: „Tu esi Mesijas.“
Tuomet Jėzus griežtai įsakė niekam apie jį nekalbėti.
Ir jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštų jų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų. Jis tai kalbėjo visiškai atvirai.
Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti. Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“
Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.“
Tai Viešpaties žodis.