Iz 35, 4–7a Bus atvertos kurtiesiems ausys,
dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis
Skaitinys iš pranašo Izaijo knygos.
Sakykite tiems, kurių širdis baiminasi: „Būkite stiprūs! Nebijokite! Štai jūsų Dievas, – kerštas ateina! Su baisiu atlyginimu jis ateina jūsų išgelbėti.“
Tada atmerktos bus akliesiems akys, atvertos kurtiesiems ausys. Tada raišasis šokinės tarytum elnias, dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis. Dykumoje ištrykš vandens srovės, tyrlaukiuose tekės upės.
Išdeginti smėlynai ežeru pavirs, ištroškusi žemė taps šaltiniais vandens.
Tai Dievo žodis.
Ps 145 (146), 7. 8–9a. 9bc–10 (P.: 1) P. Šlovink Viešpatį mano siela.
Arba: Aleliuja.
Amžiais jis savo pažado laikos, – *
gina teises nuskriaustųjų,
alkaniems parūpina duonos. *
Viešpats kalinius išvaduoja. – P.
Viešpats atveria akis akliesiems. *
Viešpats pakelia gyvenimo palaužtuosius,
Viešpats myli teisiuosius. *
Viešpats ateivius saugo. – P.
Globoja našlaitį ir našlę, *
bet supainioja nedorėlių kelią.
Viešpats viešpataus per amžius, *
tavo Dievas per visas kartas, Zione. – P.
Jok 2, 1–5 Ar Dievas neišrinko vargdienių, kad jie paveldėtų Karalystę?
Skaitinys iš šventojo apaštalo Jokūbo laiško.
Mano broliai ir seserys, nesutepkite mūsų šlovingojo Viešpaties Jėzaus Kristaus tikėjimo atsižvelgimu į asmenis. Štai į jūsų susirinkimą ateina žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs, taip pat įžengia vargdienis apskurusiu apdaru. Jūs šokinėjate apie tą, kuris puošniai apsirengęs, ir sakote: „Atsisėsk čia patogiai“, o vargdieniui tariate: „Pastovėk ten“ arba: „Sėskis prie mano kojų.“ Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujantys teisėjai?
Paklausykite, mano mylimieji broliai ir seserys: ar Dievas neišsirinko pasaulio akyse vargdienių, kad jų turtas būtų tikėjimas ir jie paveldėtų Karalystę, pažadėtą jį mylintiems?
Tai Dievo žodis.
Plg. Mt 4, 23 P. Aleliuja. – Jėzus skelbė Karalystės Evangeliją
ir gydė žmonėse visokias negales. –
P. Aleliuja.
Mk 7, 31–37Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu, palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.
Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką. Jis pasivedėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efata!“, tai yra: „Atsiverk!“ Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.
Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė.
Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba.“
Tai Viešpaties žodis.