Iš 16, 2–4. 12–15Aš lysiu jums duona iš dangaus
Skaitinys iš Išėjimo knygos.
Anomis dienomis dykumoje visa izraeliečių bendrija murmėjo prieš Mozę ir Aaroną. Izraeliečiai jiems sakė: „Verčiau būtume mirę nuo Viešpaties rankos Egipto žemėje, sėdėdami prie mėsos puodų ir prisivalgę duonos iki soties! Juk išvedėte mus į šią dykumą visą bendriją badu numarinti!“
Tada Viešpats tarė Mozei: „Tikėk manimi, aš lysiu jums duona iš dangaus. Kasdien žmonės teeina ir tepasirenka tik tiek, kiek pakaktų vienai dienai, kad išbandyčiau, ar jie laikosi mano mokymo, ar ne.
Aš išgirdau izraeliečių murmėjimą. Sakyk jiems: ‘Temstant valgysite mėsos, o rytoj rytą turėsite duonos iki soties. Tada jūs žinosite, kad aš esu Viešpats, jūsų Dievas’.“
Vakare pasirodė putpelės ir apdengė stovyklą, o rytą visur aplink stovyklą buvo užkritusi didelė rasa. Rasai nukritus, žiūri – dykumos paviršiuje guli kažkas smulkaus, panašaus į grūdelius – taip smulkaus tarsi šerkšnas ant žemės. Tai pamatę, izraeliečiai klausė vieni kitų: „Kas tai yra?“ – nes jie nežinojo, kas tai buvo. Mozė jiems tarė: „Tai duona, kurią Viešpats davė jums valgyti“.
Tai Dievo žodis.
Ps 77 (78), 3 ir 4bc. 23–24. 25 ir 54 P. Davė Viešpats jiems dangaus duonos.
Tai, ką girdėjom ir ką pažinom, *
ką mūsų tėvai mums apsakė,
pasakosime būsimajai kartai apie Viešpaties galybę, *
padarytus stebuklus ir šlovingus jo darbus. – P.
Jis įsakė aukštoms padangėms *
ir dangaus duris atidarė, –
valgoma mana ant jų lijo, *
grūdai iš dangaus jiems byrėjo. – P.
Miruoliai valgė galingųjų duoną, *
Dievas davė jiems maisto ligi soties.
Jis atvedė juos į savo šventąją žemę, *
prie kalno, kurį jo dešinė įsigijo. – P.
Ef 4, 17. 20–24Privalu apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Laiško efeziečiams.
Broliai ir seserys!
Aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto menkystės.
Bet jūs gi ne šito išmokote apie Kristų! Juk jūs apie jį išgirdote ir pagal jį išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje: privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atsinaujinti savo proto dvasinėje gelmėje, apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.
Tai Dievo žodis.
Mt 4, 4bP. Aleliuja. – Žmogus gyvas ne vien duona,
bet ir kiekvienu žodžiu,
kuris išeina iš Dievo lūpų.– P. Aleliuja.
Jn 6, 24–35Kas ateina pas mane, nebealks, ir kas tiki mane, nebetrokš
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Joną.
Anuo metu, kai minia pamatė, kad ten nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, jie lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“
O Jėzus prabilo į juos: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs.“
Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“
Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė.“
Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.“
Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę.“
Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“
Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.“
Tai Viešpaties žodis.