Ez 2, 2–5Tai maištingi namai, bet tegu sužino,
kad tarp jų buvo pranašas
Skaitinys iš pranašo Ezekielio knygos.
Anomis dienomis dvasia įėjo į mane ir pastatė mane ant kojų. Aš klausiausi to, kuris man kalbėjo. Jis man sakė:
„Marusis, aš siunčiu tave pas Izraelio vaikus, – pas maištaujančią tautą, – jie sukilo prieš mane. Jie ir jų tėvai maištavo prieš mane iki pat šios dienos. Palikuonys, pas kuriuos tave siunčiu, yra įžūlūs ir kietaširdžiai. Bet tu jiems sakysi: ‘Taip kalbėjo Viešpats Dievas!’ Klausys jie ar atsisakys klausyti, – nes jie yra maištingi namai, – bet tegu sužino, kad tarp jų buvo pranašas.“
Tai Dievo žodis.
Ps 122 (123), 1–2a. 2bcd. 3–4 (P.: 2cd)P. Mes žvelgiame į Viešpatį,
laukdami, kad pasigailėtų.
Į tave mano akys pakeltos – †
į tave kursai dangaus soste sėdi, *
kaip akys tarnų žvelgia į šeimininko ranką. – P.
Kaip akys tarnaitės – į ranką šeimininkės, †
taip mes žvelgiame į Viešpatį, mūsų Dievą, *
laukdami, kad pasigailėtų. – P.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie, pasigailėki mūsų, *
pažeminimo kančių taurė jau prisipildė,
per ilgai kentėjome įžūlių jų patyčias *
ir panieka išdidžiųjų. – P.
2 Kor 12, 7–10Aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais,
kad Kristaus galybė apsigyventų manyje
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Kad neišpuikčiau, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir neišpuikčiau. Todėl aš jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs. Bet man atsakė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume.“
Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje. Džiaugiuosi tad silpnumu, paniekinimais, bėdomis, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.
Tai Dievo žodis.
Plg. Lk 4, 18P. Aleliuja. – Viešpaties Dvasia ant manęs:
jis pasiuntė mane nešti
Gerosios Naujienos vargdieniams. –
P. Aleliuja.
Mk 6, 1–6Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu Jėzus, mokinių lydimas, parkeliavo į savo tėviškę. Atėjus šabui, jis pradėjo mokyti sinagogoje.
Daugelis girdėdami stebėjosi ir sakė: „Iš kur jam tai? Kas per išmintis jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi jo rankomis? Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ Ir jie piktinosi juo.
O Jėzus jiems tarė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje tarp savo giminių ir savo namuose.“ Ir jis ten negalėjo padaryti jokio stebuklo, tik keliems ligoniams uždėjo rankas ir juos išgydė. Jis stebėjosi jų netikėjimu, ėjo per apylinkės kaimus ir mokė.
Tai Viešpaties žodis.