Įst 5, 12–15Atsimink, kad ir tu esi buvęs vergas Egipto žemėje
Skaitinys iš Pakartoto Įstatymo knygos.
Štai ką sako Viešpats:
„Laikysies šabo dienos ir švęsi ją, kaip Viešpats, tavo Dievas, tau yra įsakęs. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo jautis ar asilas, nei tavo galvijai, nei ateivis gyvenąs tavo gyvenvietėse, idant tavo vergas ir vergė galėtų ilsėtis kaip tu. Atsimink, kad tu esi buvęs vergas Egipto žemėje, kad išvedė tave iš ten Viešpats, tavo Dievas, galingai pakelta ranka. Todėl Viešpats, tavo Dievas, ir įsakė tau švęsti šabo dieną.“
Tai Dievo žodis.
Ps 80 (81), 3–4. 5–6ab. 6c–8a.
10–11ab (P.: 2a)P. Džiugiai giedokite Dievui, mūsų gynėjui.
Užveskite giesmę, muškite būgnelius su žvangučiais, *
pritarkite švelniai lyrom ir arfomis.
Pūskite ragą per jaunatį ir pilnatį, – *
mūsų šventei atėjus. – P.
Juk tai įstatas Izraeliui, *
įsakas Jokūbo Dievo, –
Juozapo giminei Dievas jį davė, *
kai išėjo iš Egipto žemės. – P.
Girdžiu balsą, kurio nepažinojau: †
„Nuo tavo pečių aš nuėmiau naštą, *
išlaisvinau rankas nuo pintinės.
Sielvarte manęs tu šaukeisi, *
ir aš tave išgelbėjau. – P.
Neturėsi jokio kito dievo, *
prieš svetimą dievą kniūbsčias nepulsi!
Aš esu Viešpats, tavo Dievas, *
kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. – P.
2 Kor 4, 6–11Jėzaus gyvybė apsireiškia mūsų kūne
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Pats Dievas, kuris yra taręs: „Iš tamsos tenušvinta šviesa!“, sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide.
Deja, šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo. Mes visaip slegiami, bet nesugniuždyti; mes svyruojame, bet neprarandame vilties. Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę. Mes visuomet nešiojame savo kūne Jėzaus merdėjimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne.
Mums, gyviesiems, dėl Jėzaus nuolat gresia mirtis, kad Jėzaus gyvybė pasirodytų mūsų mirtingame kūne.
Tai Dievo žodis.
Jn 17, 17baP. Aleliuja. – Tavo žodis, Viešpatie, yra tiesa;
pašventink mus tiesa! – P. Aleliuja.
Ilgoji forma Mk 2, 23 – 3, 6
Trumpoji forma Mk 2, 23–28Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir jo mokiniai ėmė skabyti varpas. Fariziejai priekaištavo: „Žiūrėk, jie daro per šabą tai, kas draudžiama.“
Jėzus atsakė: „Nejau neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę: prie vyriausiojo kunigo Abjataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, ir davė jos valgyti savo palydovams, nors jos niekam nevalia valgyti, tik kunigams.“
Ir pridūrė: „Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui; taigi Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“
Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šabo dieną, kad galėtų apkaltinti.
Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!“ O juos paklausė: „Ar šabo dieną leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo. Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka atgijo.
Išėję fariziejai tuojau ėmė tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.
Tai Viešpaties žodis.