Oz 2, 16. 17b. 21–22Sutuoksiu tave su savim visam laikui
Skaitinys iš pranašo Ozėjo knygos.
Štai ką sako Viešpats:
„Dabar aš išvesiu ją į dykumą ir prašnekinsiu jos širdį. Ten ji man atsilieps kaip savo jaunystės dienomis, kaip tą dieną, kada išėjo iš Egipto žemės.
Paimsiu tave sau žmona amžinai, – tave sau žmona paimsiu teisumu ir teisingumu, ištikima meile ir gailestingumu. Paimsiu tave sau žmona ištikimybe. Tuomet tu žinosi, kas yra Viešpats.“
Tai Dievo žodis.
Ps 102 (103), 1–2. 3–4. 8 ir 10. 12–13 (P.: 8a)P. Viešpats yra mylintis ir gailestingas.
Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir visa mano esybė tešlovina jo šventąjį vardą!
Šlovink Viešpatį, mano siela, *
ir neužmiršk, koks jisai geras. – P.
Jis atleidžia visas tavo nuodėmes *
ir visas tavo negales išgydo,
jis atperka iš Duobės tavo gyvastį, *
apsupa tave gailestingumu ir meile. – P.
Viešpats yra mylintis ir gailestingas, *
rūstaut negreitas, kupinas ištikimosios meilės.
Baudžia jis mus ne pagal mūsų nuodėmių dydį, *
ne pagal kaltes mums atmoka. – P.
Kaip Rytai nuo Vakarų yra nutolę, *
taip toli jis mūsų nuodėmes išsklaido.
Kaip tėvas vaikų savo gailis, *
taip Viešpats gailisi jo pagarbiai bijančiųjų. – P.
2 Kor 3, 1b–6Mūsų patarnavimu jūs esate Kristaus laiškas
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Antrojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Gal reikia, kaip kai kuriems, lydimųjų laiškų į jus ar nuo jūsų? Ne, nes jūs patys esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas. Jūs pasirodėte esą Kristaus laiškas, kurį mes, patarnaudami jums, surašėme ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse.
Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime Kristaus dėka. Ir ne todėl, kad būtume iš savęs tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, kuris padarė mus tinkamus būti tarnais Naujosios Sandoros – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę.
Tai Dievo žodis.
Jok 1, 18P. Aleliuja. – Tėvas savo valia
pagimdė mus tiesos žodžiu,
kad būtume tarsi jo kūrinių pirmenos. –
P. Aleliuja.
Mk 2, 18–22Jaunikis yra su jais
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“
Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus.
Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“
Tai Viešpaties žodis.