Job 7, 1–4. 6–7Blaškaus, kol sutemsta
Skaitinys iš Jobo knygos.
Jobas kalbėjo:
„Argi žmogaus gyvenimas žemėje nėra sunki tarnystė?
Argi žmogaus dienos nėra kaip samdinio dienos?
Tarsi vergas jis trokšta pavėsio,
tarsi samdinys jis nesulaukia savo atlygio.
Man paskirti mėnesiai, kupini nusivylimo,
mano dalia naktys, pilnos širdgėlos.
Guldamas aš klausiu: ‘Kada atsikelsiu?’
Bet naktis ilga, ligi aušros neramiai vartausi.
Mano dienos eiklesnės už audėjo šaudyklę,
be vilties jos skuba į savo galą.
Neužmiršk, {Dieve}, kad mano gyvenimas tik vėjas;
niekada daugiau nebematysiu laimės.“
Tai Dievo žodis.
Ps 146 (147 A), 1–2. 3–4. 5–6 (P.: plg. 3a)P. Šlovinkite Viešpatį! Jis gydo sužeistas širdis.
Arba: Aleliuja.
Šlovinkite Viešpatį! †
Gera giedoti šlovinimo giesmes mūsų Dievui, *
nes malonu ir teisinga jį garbinti giesme.
Viešpats Jeruzalę atstato, – *
Izraelio tremtinius jis sugrąžina. – P.
Jis gydo sužeistas širdis *
ir žaizdas jų aptvarsto.
Žvaigždes jisai suskaičiavo, – *
vardu kiekvieną jų vadina. – P.
Didis mūsų Valdovas ir galingas, *
jo išmintis – begalinė.
Viešpats drąsina nuolankiuosius, *
o nedorėlius nubloškia į dulkes. – P.
1 Kor 9, 16–19. 22–23Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus
Pirmojo laiško korintiečiams.
Broliai ir seserys!
Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!
Jeigu tai daryčiau savo valia, gaučiau atlygį; bet kadangi darau ne savo valia, tai atlieku tik man patikėtą tarnybą. Koks tad atlygis? Ogi kad, skelbdamas Evangeliją, pateikiu ją veltui ir nesinaudoju teise, kurią man duoda Evangelija.
Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. Silpniesiems pasidariau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.
Tai Dievo žodis.
Mt 8, 17P. Aleliuja. – Kristus pasiėmė mūsų negales,
sau užsikrovė mūsų ligas. –
P. Aleliuja.
Mk 1, 29–39Pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis
✠ Iš šventosios Evangelijos pagal Morkų.
Anuo metu, išėjęs iš sinagogos, Jėzus su Jokūbu ir Jonu iškart nuėjo į Simono ir Andriejaus namus. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė. Jis priėjęs pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.
Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis.
Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi. Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos ir, suradę jį, pasakė: „Visi tavęs ieško.“
Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs.“ Ir keliavo po visą Galilėją, skelbdamas [žodį] jų sinagogose ir išvarinėdamas demonus.
Tai Viešpaties žodis.